Titulinis
 
 

2009 m. Lietuvos spaudos statistika

Spausdinti

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centras kasmet publikuoja statistinės informacijos biuletenį. Jį rengia Rita Markevičienė ir Laima Tamulynienė.
Čia pateikiame literatūros vertėjams įdomiausią informaciją, o visą biuletenį galima paskaityti
LNB tinklalapyje >>


Spaudos statistikos duomenimis 2009 m. sumažėjo ir išleistų knygų skaičius, ir tiražas. Knygų ir brošiūrų buvo paskelbta 13 % mažiau negu 2008 m. Apie tiek jų buvo išleista tik 1997 m., o pastarąjį dešimtmetį kasmet knygų ir brošiūrų pavadinimų skaičius nebūdavo mažesnis, o kai kuriais metais netgi gerokai didesnis kaip 4200. Bendras knygų tiražas sumažėjo net 1,1 mln. egzempliorių (arba 16 %), lyginant su 2008 m.

Taigi iš viso 2009 m. užregistruota 3972 (plg. 2008 m. - 4580, plg. 2007 m. - 4567, 2006 m. – 4548) pavadinimų spaudinių bendru 6,1 mln. egz. tiražu (2008 m. – 7,3 mln., 2007 m. – 8 mln.). Taigi statistiškai vienam Lietuvos gyventojui teko po 1,8 (plg. 2008 m. - 2,2) knygos.

LEIDYKLOS
Iš viso 2009 m. knygų ir brošiūrų skaitytojams pateikė 547 leidėjai: leidyklos, poligrafijos įmonės, mokslo įstaigos, kitos organizacijos ir individualūs asmenys (plg. 2008 m. – 477; 2007 m. – 455; 2006 m. – 484).
Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia knygų išleido leidykla „Alma litera“. Tačiau jos pateiktų spaudinių sumažėjo net 112 pavadinimų, arba 28 % lyginant su 2008 m. Keitėsi ir kitų leidėjų leidybos mastai: 20 % sumažėjo leidyklų „Šviesa“, „Vaga“; beveik 30 % – leidyklų „Gimtasis žodis“, „Jotema“ publikuotų knygų. Tačiau yra leidėjų, kurie 2009 m. didino savo leidybos apimtis: leidykla „Obuolys“ išleida 2,5 karto knygų daugiau nei 2008 m., beveik du kartus daugiau leidinių publikavo „Žara“, daugiau knygų nei 2008 m. išleido „Baltos lankos“. Aukštosios mokyklos skelbia daug mokomosios bei mokslinės literatūros, tačiau mažais tiražais. Dauguma leidėjų – 460 iš 547 (arba 84 %) per metus išleido tik po 10 arba dar mažiau pavadinimų knygų. Tai organizacijos, kurioms knygų ir brošiūrų leidyba nėra pagrindinė veiklos sritis.

Tad pagrindinės verstinę grožinę literatūrą (be kita ko) leidžiančios leidyklos 2009 m. pagal leidybos mastus susidėlioja taip:
Alma littera (295), Šviesa (206), Baltos lankos (111), Svajonių knygos (88), Obuolys (86), Versus aureus (85), Vaga (77), Tyto alba (76), Rašytojų sąjungos leidykla (48), Gimtasis žodis (44), Jotema (39), Kronta (29), Mintis (27), Žara (25), Homo liber (25), Egmont (24), Eridanas (23), Kitos knygos (23), Žaltvykslė (22), Margi raštai (20), Mūsų knyga (19), Dajalita (15), Nieko rimto (13), Aidai (12), Naujoji Rosma (12), Apostrofa (10), Vaiga (10), Charibdė (6), Pasviręs pasaulis (4) ir t.t.

VERTIMAI
2009 metais, kaip ir anksčiau, trečdalį knygų lietuvių kalba sudarė vertimai iš užsienio kalbų.
Iš viso 2009 m. buvo išversta 1171 knyga (plg. 2008 m. – 1445). Net 60 % vertimų atlikta iš anglų kalbos, 10 % - iš vokiečių, toliau mažėjančia tvarka – iš rusų, prancūzų, lenkų ir t.t.
Vidutinis verstinės knygos tiražas (2,3 tūkst. egz.) beveik dukart didesnis negu originalios (1,2 tūkst. egz.). Net 57 % vertimų sudarė grožinės literatūros kūriniai.

GROŽINĖ LITERATŪRA
Statistinė tematikos analizė rodo, kad 2009 m. didžiausią leidinių dalį sudarė grožinės literatūros kūriniai: buvo išleistos 1522 knygos (arba 38 % visos produkcijos). Kiek daugiau kaip pusę šių leidinių sudarė lietuvių grožinės literatūros kūriniai, bet jų vidutinis tiražas (0,9 tūkst. egz.) net 2,5 karto mažesnis negu užsienio šalių kūrinių vertimų (2,3 tūkst. egz.).

GROŽINĖ VERSTINĖ LITERATŪRA
2009 m. išleista 711 verstinių grožinės literatūros knygų (plg. 2008 m. – 848).
Tai sudaro 46,7 % visos grožinės literatūros. Verstinė grožinė literatūra išleista bendru 1659,3 tūkst. egz. tiražu (plg. 2008 m. - 1887,6, 2007 m. - 1962,2 tūkst.), vidutiniškas vienos knygos tiražas – 2,3 tūkst. egz.

Pagal tautų grupes pirmauja JAV literatūra (233 kn.), toliau - anglų literatūra (126 kn.), vokiečių (57), prancūzų, rusų (po 31), švedų (17), italų (16), lenkų (14), austrų, norvegų (po 11), airių, japonų (po 10), australų, brazilų, ispanų (po 6), kanadiečių (5), škotų (4), danų (4), argentiniečių, islandų, latvių (po 3), suomių, Čilės, estų, indų, olandų, Senovės Graikijos, šveicarų, vengrų (po 2), ukrainiečių, baltarusių, bulgarų, klasikinės literatūros, kroatų, retoromanų, slovėnų, turkų, žydų (po 1) ir t.t.

Apžvalgą parengė Jurgita Mikutytė
2010 m. rugpjūtis

 

Nuorodos:

2008 m. Lietuvos spaudos statistika

Populiariausios verstinės knygos bibliotekose 2008 m.

2007 m. Lietuvos knygų statistika

Populiariausios verstinės knygos bibliotekose 2007 m.

2006 m. Lietuvos spaudos statistika

Populiariausios verstinės knygos bibliotekose 2006 m.

2010-07-15


Skaityti komentarus (1) | Rašyti komentarą



 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Šv. Ignoto g. 5-264, Vilnius 01120
Tel. 8-698 18116
El. p. literaturosvertejai@gmail.com

APKLAUSA
Balsuokite už vertingiausią 2016 m. verstinę knygą!
  
  Nariams
 
 
 
  Priminti slaptažodį
© Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2017. Visos teisės saugomos.