2005 m. spalio 18 d. Mokytojų namų Mažojoje salėje LLVS surengė seminarą-diskusiją
VERTIMO KRITIKOS SITUACIJA IR PERSPEKTYVOS
Vertėja Irena Balčiūnienė perskaitė pranešimą "Verstinės literatūros kritikos apžvalga" >>
Diskusijoje dalyvavo vertėjai, literatūros kritikai Laimantas Jonušys ir Rasa Drazdauskienė, "Kultūros barų" vyr. redaktorius Bronys Savukynas, žurnalo "Gimtoji kalba" vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė, aktyviai prisijungė visi kiti renginio dalyviai.
Aptartos vertimo kritikos perspektyvos. Šiandien negalima pasitenkinti konstatuojant, kad vertimų kritika Lietuvoje merdi. Ką galima padaryti, kad pasirodantys užsienio autorių vertimai būtų recenzuojami, ir ne tik keliais sakiniais baigiant straipsnį, kuris pristato naują verstinę knygą?
Kultūrinė spauda – savaitraštis “Literatūra ir menas”, galbūt “Šiaurės Atėnai”, žurnalai “Kultūros barai”, “Knygų aidai”, tikriausiai ir “Metai” – matyt, mielai spausdintų vertimų kritikos straipsnius ir išsamesnes recenzijas, bet neišgali pakankamai mokėti už šį daug išmanymo, laiko ir kruopštumo reikalaujantį darbą. Todėl LLVS yra numačiusi prašyti KSRF paramos vertimo kritikos gaivinimo projektui. Gavus finansinę paramą, spaudoje galėtų pasirodyti rimtesnių analitinių verstinių knygų recenzijų, aptariančių ne tik vertimo kalbą ir kaip ji atitinka kalbos normą ar jai nusižengia (kokių pateikia žurnalas “Gimtoji kalba”), bet įvairiais (ne tik kalbos) aspektais lyginančių lietuviškąjį vertimą su originalu.
Iš mirties taško vertimų kritiką galėtų po truputį judinti ir išsamesni vieši reikšmingų verstinių knygų pristatymai. Vertėjai patys galėtų pranešti LLVS, kokia jų versta rimta, aukštosios literatūros knyga išėjo iš spaudos, tuomet LLVS būtų pasiryžusi pristatyti ją skaitytojams, pakviesdama į renginį ir žmones, galinčius aptarti vertimą.
Labai svarbu į vertimo kritikos ir recenzavimo darbą įtraukti VU Literatūros istorijos ir teorijos bei Vertimo studijų katedras. Matyti, kad šių katedrų bakalaurai, magistrantai ir doktorantai nėra abejingi meniniam vertimui, norėtųsi, kad daugiau dėmesio jai skirtų docentūra ir profesūra. Nes kas gi kitas, jei ne aukštosios mokyklos turi ugdyti naująją vertėjų ir literatūros kritikų kartą. VU Vertimų studijų katedros atstovai mielai sutiko ateityje atrinkti geriausius studentų darbus meninio vertimo temomis ir pateikti juos visus ar jų santraukas publikuoti LLVS tinklalapyje. Pati LLVS turi planų kitais metais surengti meistriškumo kursus pradedantiesiems vertėjams, jei gaus tam lėšų.
Jau nemažai yra padaryta kuriant LLVS tinklalapio vertimų kritikos skyrių. Ši interneto erdvė – tai dar viena vieta, kur skelbiama vertimų kritika, dedamos nuorodos į literatūrinėje spaudoje pasirodžiusias recenzijas. Gausų ir nepaprastai įdomų bei vertingą vertimo kritikos archyvą yra sukaupusi vertėja Irena Balčiūnienė. Vertingiausia jo dalis pamažu bus skenuojama ir taip pat atsidurs LLVS tinklalapyje. "Gimtoji kalba" LLVS padovanojo beveik visų išleistų numerių rinkinį, bus siekiama įdomiausias žurnalo recenzijas publikuoti LLVS tinklalapio vertimo kritikos archyve. Kad šis didžiulis darbas įvyktų, LLVS prašys finansinės KSRF paramos.
Žinoma, galima įsteigti ir LLVS internetinio žurnalo skyrelį, į kurį visi galėtų siųsti knygose aptiktas absurdiškas ar juokingas vertėjų klaidas, o paskui pasiskaityti ir pasijuokti. Ir atvirkščiai, galėtų atsirasti, vertėjų nuomone, geriausių, rekomenduojamų knygų sąrašas. Labai naudingas dalykas būtų interneto forumas, kuriame vertėjai pasidalytų savo atradimais: kaip jiems pasisekė išspręsti sunkiai išsprendžiamus vertėjiškus galvosūkius. Juk toks praktinių problemų svarstymas ir aptarinėjimas taip pat žadina kritinę mintį.
