PRANCŪZŲ POEZIJOS VAKARAS

Renginio akimirkos (nuotraukos Daivos Daugirdienės)

2014 m. vasario 14 d.

Prancūzų poezijos vertimus skaitė

Dainius Gintalas,  Eduardas Klimenka, Kęstutis Navakas ir Tomas Taškauskas

Eilėraščius originalo kalba skaitė Gabrielle Jacquet

Tomas Taškauskas 

Man atrodo, šįvakar,
Kad į sodą įėjom, o angelas
Jo vartus užrakino be teisės išeit.
Yves Bonnefoy. Iš ciklo „Nakties vasara“

Dainius Gintalas

Širdis lyg apsirūkius spjaudos
Liūdna, paskendus šleikštuly;
Jai bruka viralą nenaudos,
Širdis lyg apsirūkius spjaudos,
Jie savo vulgarybėj maudos,
Šėlionių laivo kvaituly,
Širdis lyg apsirūkius spjaudos
Liūdna, paskendus šleikštuly!
Arthur Rimbaud. Pavogta širdis

Kęstutis Navakas

„Kur tavo siela? Aš ją pasibalnosiu! – Mano siela kumelaitė, apšlubus nuo dienos nuovargio, dabar ji ilsisi
paauksuotuos sapnų neštuvuos.“
O ji, siaube ištrūkusi mano siela, praskriejo pro blyškiai melsvą prieblandos voratinklį virš juodų
horizontų, nukaišytų juodom gotikinėm varpinėm.
Aloysius Bertrand. Naktis ir jos žavesiai. IV. Neūžauga

Eduardas Klimenka ir Gabrielle Jacquet

Einame – didelė yra erdvė –
Arti viena kitos,
Norime kalbėti.

Tačiau, ką viena pasakoja,
Kita tai jau žino,

Nes nuo pradžios,
Ištrintos, užmirštos,
Nuotykis bendras.
Eugène Gullevic. Iš knygos „Euklidijos“: Paralelės