Toliau vykdomas projektas „Vertimo pamokos jaunimui“

VERTIMO PAMOKA GAMTOJE

Karštą gegužės 22 d. su keturiomis Zarasų r. Antazavės J. Gruodžio vid. mokyklos devintokėmis, jau ketvirtus metus besimokančiomis vokiečių kalbos, surengėme literatūros vertimo pamoką-išvyką. Netoli Antazavės gyvenanti vertėja Indrė Klimkaitė, pasinaudojusi projekto „Vertimo pamokos jaunimui“ galimybėmis, pakvietė mokines pasidomėti iš šio gražaus krašto kilusiais vertėjais ir literatais. O jų, pasirodo, tikrai turime nemažai. Pirmiausia nuvykome prie koplytėlės netoli išnykusio Pačiaunės kaimo tarp Dusetų ir Antazavės. Šiame kaime 1925 metais gimė vertėjas Linas Broga, vertęs iš rusų kalbos Jurgio Baltrušaičio, Nizami, Hafizo, Omaro Chajamo poeziją. Čia sustojusios pasigilinome į vertėjo L. Brogos biografiją. Jo šeimą, kaip ir ne vieną šviesesnių žmonių šeimą, užkliudė pokario audros. Visa šeima, išskyrus studijuoti išvykusį L. Brogą, buvo ištremta į Sibirą, tėvas ir brolis į Lietuvą jau nebegrįžo. Linas Broga, nors ir turėjo poetinių gabumų, pasirinko praktišką inžinieriaus specialybę. Beveik visą gyvenimą dirbo Plentų valdyboje, važinėjo po visą Lietuvą prižiūrėti tiesiamų kelių. Tačiau humanitaro siela ilgėjosi ir kitokių darbų – L. Broga rasdavo laiko ir poezijos vertimams, paliko ir įspūdingą fotoarchyvą – negatyvuose užfiksuota nykstanti Lietuvos sakralioji architektūra – koplytėlės prie kelio. Įsiamžinusios šalia tokios koplytėlės vertėjo L. Brogos atminimui paskaitėme jo paties eilių iš vertėjo žmonos Romanos Brogienės sudarytos atminimo knygos ir O. Chajamo poezijos vertimų. Stovint netoli vertėjo gimtinės pamatų, įstabioje gamtoje, labai prasmingai suskambo jo eilutės apie J. Baltrušaičio poezijos vertimus: „Klausausi tos melodijos nakties tyloj, švilpauju su vėju miške, kol ateina metas išgiedoti lietuviškais žodžiais. O tam reikia jų visų – ir lietuviškųjų Baltrušaičio posmų, ir žodynuose surašytų, ir kuriuos girdėjau iš tėvų ir senelių. Iš jų reikia sugauti tuos, kurie dera prie anos melodijos, reikia nedaug, bet tik tų, kurių reikia.“
Paminėjome ir kitus iš Zarasų krašto kilusius vertėjus – J. Galvydį, poetą ir spaudos darbuotoją J. Jakštą, vertėją ir redaktorę D. Venclovaitę. Prisiminusios 2013 metų rudenį vykusią vertimo pamoką, kuomet bandėme versti R. M. Rilke‘s eilėraštį „Ruduo“ („Herbst“), pasigilinome į šio iškilaus poeto biografijos faktus, menininko sampratą.
Antrai pamokos daliai įsitaisėme pavėsinėje prie Ilgašilio pažintinio tako Sartų regioniniame parke. Čiulbant paukščiams ir šiurenant lapams vertėme Katjos Behrens romano jaunimui „Adam und der Volk der Bäume“ („Adomas ir medžių tauta“) ištrauką. Šio romano herojus – vaikinas, kuris gerai jaučiasi tik po atviru dangumi, su medžiais, o tarp žmonių jis svetimas. Tikriausiai pamokos aplinka, gyvybe pulsuojanti gegužės gamta ir šviežia pažintis su šio krašto vertėjais padėjo, nes ištrauką gana nesunkiai ir gražiai išvertėme, vasarą beliks padailinti. Dėkui stropioms moksleivėms ir jų mokytojai Jovitai Vainikevičiūtei! Tikėtina, kad iškilieji Zarasų krašto vertėjai sulauks rimtos pamainos.

Indrė Klimkaitė

Susitikimo vaizdai:

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba