Masytė, Laima

Verčia iš bulgarų, kroatų, makedonų, serbų, slovėnų kalbų.

Žanrai: proza, poezija, publicistika, drama.
 
El. p. masytel@yahoo.com
 
Gimė 1975 11 30 Ukrainoje.
1998 m. Vilniaus universitete baigė bulgarų (slovėnų kaip antroji) filologijos bakalauro, 2000 m. slavų literatūros magistro studijas. 1995–1997 m. studijavo Veliko Tarnovo universitete (Bulgarija), 1998 m. ir 2001 m. dalyvavo slovėnų kalbos, literatūros ir kultūros seminare Liublianoje, 2002 m. dalyvavo kroatų kalbos, literatūros ir kultūros seminare Dubrovnike. 2002 06 14–19 dalyvavo literatūros vertėjų dirbtuvėse „Literary access project“, 2010 m. dalyvavo I-jame slovėnų literatūros vertėjų seminare Slovėnijoje (Novo Mesto). 2000–2003 m. VU Slavų filologijos katedroje dėstė bulgarų ir slovėnų literatūrą, kultūrą. 2002–2005 m. VU Slavų filologijos katedros doktorantė. 2004 05 – 2005 06 dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų koordinatore. Nuo 2005 m. laisvai samdoma vertėja.
Pirmoji vertimo publikacija 1998 m.
 
RECENT / MOST IMPORTANT TRANSLATIONS (NOVELS)

Dejan Atanacković. Luzitanija. Sofoklis, 2021.
Goran Vojnović. Figmedis. Kitos knygos, 2021.
Goran Vojnović. Jugoslavija, mano tėvynė. Kitos knygos, 2018.
Danilo Kiš. Boriso Davidovičiaus kapas. Kitos knygos, 2017.
Vladimir Bartol. Alamutas. Kitos knygos, 2014.
Predrag Matvejević. Viduržemio jūros brevijorius. Mintis, 2011.
Miljenko Jergović. Riešutmedžio rūmai. Kronta, 2007.
Milorad Pavić. Chazarų žodynas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
Milorad Pavić. Vidinė vėjo pusė arba romanas apie Herą ir Leandrą. Lietuvos rašytojų
sąjungos leidykla, 2006.
 
VERTIMAI
 
Iš bosnių kalbos
Vertimai periodikoje, almanachuose

Suzana Lovrić. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Rašytojų sąjungos fondas, 2014;
Suzana Lovrić. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2014;
Lidija Pavlović-Grgić. Trys apsakymai. Metai, 2015, Nr. 12.
 
Iš bulgarų kalbos
Knygos
 
S. Nikolova. Second life. Baltos lankos, 2012;
P. Mangačev. Dr. Jonas Basanavičius – gyvenimas ir darbas Bulgarijoje (1880–1905). Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija, 2013. 
 
Vertimai periodikoje, almanachuose

L. Stanev. Rekviem seniui Jordanui ir banginiams. Novelė. Dienovidis, 1998 Nr. 20;
S. Minkov. Pasakojimas apie vieną begoniją. Novelė. Šiaurės Atėnai, 1999 04 10;
N. Filipova. Bogomilai ir reformacijos judėjimai Europoje. Straipsnis. Šiaurės Atėnai 1999 09 18;
A. Kalojanov. Bulgarų šamanizmas. Straipsnis. Liaudies kultūra, 2001, Nr. 5;
D. Lavergne. Eilėraščiai. Literatūra ir menas, 2002 10 04;
M. Nikolov. Novelės. Literatūra ir menas, 2003 06 27;
S. Čoleva. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2004;
M. Stankova. Dovydas, kuris liovėsi kalbėjęs. Novelė. Literatūra ir menas 2005 04 08;
A. Dalčev. Pasaka suaugusiems. Novelė. Literatūra ir menas 2005 11 04.
A. Michailova. Eilėraščiai. // Poezijos pavasaris. Vaga, 2006;
I. Dičev. Mobiliosios tapatybės? Mobiliosios pilietybės? Straipsnis. Kultūros barai, 2007 Nr. 11;
S. Malinov. Pamąstymai apie bulgarišką populizmą. Straipsnis. Kultūros barai, 2007 Nr. 12;
I. Krastev. Populizmo metas. Publicistika. Kultūros barai, 2008 Nr. 2;
A. Todorov. Nacionalpopulizmas prieš demokratiją. Straipsnis. Kultūros barai, 2008 Nr. 5;
M. Mineva. Tautiškumas reklamos repertuare. Straipsnis. Kultūros barai, 2008 Nr. 6, 7/8;
Z. Čėle. Vasaros kinas, ložė. Apsakymas. I. Kadarė. Pabaisa. Apsakymas.// Rytai, 2008 Nr. 2;
G. Gospodinov. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Vaga, 2009;
A. Michailova. Eilėraščiai. Literatūra ir menas, 2009 05 29;
P. Mangačev. Dr. Jonas Basanavičius – gyvenimas ir darbas Bulgarijoje (1880–1905). Ištrauka iš knygos. Liaudies kultūra, 2010 Nr. 2;
G. Konstantinov. Eilėraščiai. // Poetinis Druskininkų ruduo. Vaga, 2010; 
Aksinija Michailova. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2011;
Stanislava Nikolova Čiurinskienė. Second life. Ištrauka iš romano.// Metai, 2011 Nr. 12;
Maricos Jordanovos-Ateškaikli laiškai Jonui Basanavičiui.// Kultūros barai, 2014, Nr. 6;
Žana Avišai. Žirgo su kamanomis piešinys.// Literatūra ir menas, 2015, Nr. 28;
Kalin Terzijski. Nevermore.// Literatūra ir menas, 2016, Nr. 26.
Stanislav Sratijev. Feljetonai.// Literatūra ir menas, 2021 Nr. 21.
 
Literatūros vertimų projektai
 
G. Borisov, V. Zacharieva, G. Pašov. Eilėraščiai. Literaturexpress 2000;
V. Vidinski, T. Markov. Eilėraščiai. Literary access project, Sofija, 2002 06 14–19;
M. Ivanova. Eilėraščiai. G. Nikolova. Eilėraščiai.// www.lyrikline.org
 
Vertimai į bulgarų kalbą:
 
E. Алишанка. Поезия. Literary access project, Sofija, 2002 06 14–19;
Е. Балютите. Пунктирът на модерната литовска поезия: от средата на ХХ век до днес.// Антология на съвременната литовска поезия, София, 2007 (taip pat kalbos konsultantė);
Р. Урбонене. Съвременната литовска графика.// Projektas „Šiuolaikinė Lietuvos grafikos paroda“, Varna, 2010 09 23–28.
 
Iš kroatų kalbos
Knygos

M. Jergović. Riešutmedžio rūmai. Kronta, 2007.
P. Matvejević. Viduržemio jūros brevijorius. Mintis, 2011.

Miro Gavran. Kafkos draugas. Gelmės, 2020.
 
Pjesės
 

M. Gavran. Daktaro Freudo pacientas.

Vertimai periodikoje, almanachuose

T. Bogdan. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Vaga, 2003
M. Jergović. Riešutmedžio rūmai. Ištrauka iš romano.// Metai 2006 Nr. 11
M. Ðurđević. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Vaga, 2008
Predrag Matvejević. Viduržemio jūros brevijorius. Ištrauka iš knygos.// Kultūros barai, 2011 Nr. 4;
Sibila Petlevski. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2011;

Miloš Ðurđević. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2015;
Tomica Bajsić. Eilėraščiai. Versopolis, 2017.
Miro Gavran. Kafkos draugas. Ištrauka iš romano.// Nemunas, 2019, Nr. 10.

Literatūros vertimų projektai
 
Z. Maković. Eilėraščiai. www.lyrikline.org
 
Iš makedonų kalbos
Knygos
 
Goce Smilevski. Zigmundo Froido sesuo. Metodika, 2013.
 
Vertimai periodikoje, almanachuose

L. S. Risteski. „Pomirtinis ratelis” Balkanų slavų tradicijoje. Straipsnis. Liaudies kultūra, 2004, Nr. 1;
N. Madžirov. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Vaga, 2007;
B. Gjuzel. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2010;
Goce Smilevski. Zigmundo Froido sesuo. Ištrauka iš romano.// Metai, 2013 Nr.1;
Nikola Madžirov. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2016;
Afrodita Nikolova. Eilėraščiai. Versopolis, 2017.
 
Literatūros vertimų projektai
 
V. Čaikovska, Z. Ančevski, I. Džeparoski. Eilėraščiai. Literaturexpress 2000
 
Iš serbų kalbos
Knygos

Milorad Pavić. Vidinė vėjo pusė arba romanas apie Herą ir Leandrą. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006;
Milorad Pavić. Chazarų žodynas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010;
Danilo Kiš. Boriso Davidovičiaus kapas. Kitos knygos, 2017;
Jasminka Petrović. Viskas bus gerai. Debesų ganyklos, 2020.
Dejan Atanacković. Luzitanija. Sofoklis, 2021.
 
Vertimai periodikoje, almanachuose
 
Milorad Pavić. Žuvies odos skrybėlė. Metai, 2002, Nr. 11;
Vladimir Kopicl. Eilėraščiai. www.lyrikline.org;
Z. Kecman, L. Lalić, M. Stojičić. Eilėraščiai. Metai, 2013, Nr. 5–6;
R. Pavlović, R. Risojević, Ž. Kecman. Eilėraščiai. Nemunas, 2013, Nr. 21;
Zdravko Kecman. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Rašytojų sąjungos fondas, 2013;
Zdravko Kecman. Mano poezija – mano kalba / Abstrakcijos yra mano kalba. Literatūra ir menas, 2013 06 07;
Danilo Kiš. Patarimai jaunam rašytojui. Literatūra ir menas, 2014 Nr. 5;

Danilo Kiš. Boriso Davidovičiaus kapas (fragmentas). Metai, 2016, Nr. 10;
Vasko Popa. Eilėraščiai. Hieronymus, 2017, Nr. 3.
Dejan Atanacković. Luzitanija (ištrauka). Šiaurės Atėnai, 2021 06 18.
 

Vertimai iš slovėnų kalbos
Knygos

Auksas kišenėje. Šiuolaikinės slovėnų novelės. Lietuvos rašytojų sąjunga, 2009.
Vladimir Bartol. Alamutas. Kitos knygos, 2014.
Goran Vojnović. Jugoslavija, mano tėvynė. Kitos knygos, 2018.

Damijan Šinigoj. Evos beieškant. Gelmės, 2019.
Goran Vojnović. Figmedis. Kitos knygos, 2021.
Josip Jurčič. Ožio teismas Vyšnių kalno miestelyje. Slovėnijos Respublikos užsienio reikalų
ministerija, 2021.

Pjesės

Oliver Frljić. Tebus prakeiktas Tėvynės išdavikas. Menų spaustuvė, Slovėnijos Jaunimo teatro gastrolės, 2012 10 18–19.
T. Matevc. Aus Anstand – La Siesta. (LNT, festivalis „Versmės“, 2019). 
S. Semenič. Tūkstantisdevynišimtaiaštuoniasdešimtpirmieji. (LNT, festivalis „Versmės“, 2019). 
D. Potočnjak. Triukšmas, kurį kelia žvėrys, nepakenčiamas. (LNT, festivalis „Versmės“, 2019). 
 
Vertimai periodikoje, almanachuose

S. Grum. Berniukas ir pamišėlis. Apsakymas. Literatūra ir menas, 1999 01 16.
S. Grum. Žiurkės. Novelė. Šiaurės Atėnai, 1999 Nr. 17.
I. Stropnik. Noveletės. 7 meno dienos, 1999 06 11.
S. Grum. Apsakymai. Metai, 1999, Nr. 8 -9.
V. Bartol. Linksmoji kleptomanija. Apsakymas. Dienovidis, 2000 10 27–11 09.
N. Mikhailov Baltoslavų mitologija - baltų ir slavų mitologija - slovėnų mitologija. Straipsnis. Liaudies kultūra, 2001, Nr. 1.
A. Šteger. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Vaga, 2001.
M. Čander. Metraštininkai. Straipsnis. J. Hudolin. Eilėraščiai. A. Morovič. Valdovė. Ištrauka iš romano.// Jaunoji slovėnų literatūra, Beletrina, 2002.
T. Šalamun. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Vaga, 2002.
I. Cankar, S. Grum, D. Jančar. Novelės.// J. Konickaja. Skaitykime slovėniškai, Vilniaus universiteto leidykla 2002.
A. Goljevšček. Mirusiųjų kultas slovėnų liaudies dainose. Liaudies kultūra, 2002, Nr. 5.
P.Semolič. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Vaga, 2003.
A. Brvar. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2003.
J. Osti. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo,Vaga, 2004.
T. Kramberger. Eilėraščiai. Poezijos pavasaris, Vaga, 2005.
B. Korun. Eilėraščiai.Literatūra ir menas, 2006 11 10.
N. Kokelj. Elgeta. Apsakymas. Literatūra ir menas, 2006 11 17.
D. Komel. „Tapatybės“ klausimas ir jo problemiškumas. Straipsnis. Literatūra ir menas, 2008 11 21.
V. Lemaić. Žinoma, myliu tave. Apsakymas. I. Bratož. Imitatio mundi fantazija. Apsakymas.// Europos literatūros dienų 2009 almanachas „Po šiaurės dangum“, Saulės delta, 2009.
I. Stropnik. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2010.
Gorazd Kocijančič. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2011.
Stanka Hrastelj. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2012.
Nikolajus Michailovas. Slavų mitologijos istorija. Įvadas.// Sakralieji baltų kultūros aspektai, Lietuvos kultūros institutas, 2012.
Ana Pepelnik. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2013.
Božidar Jezernik. Kaip kava užkariavo Balkanų kalvas ir kalnus, bet nepasiekė Europos. // Naujoji Romuva, 2014, Nr. 2.
Vladimir Bartol. Alamutas. Ištrauka iš romano.// Metai, 2014, Nr. 8–9.
Veno Taufer. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, Vaga, 2014.
Marko Sosič. Skausmo vertėjas; Iki paties paskutinio vardo.// Metai, 2015, Nr. 4.
Marko Sosič. Poilsis pavėsyje.// Nemunas, 2015, Nr. 14.
Andrej E. Skubic. Tik pareik namo. Ištrauka iš romano// Literatūra ir menas, 2016, Nr.6.
Zoran Predin. Dainuojamoji poezija. Literatūra ir menas, 2016, Nr. 18.
Veronika Dintinjana. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, 2016.
Boris A. Novak. Japoniškojo haiku perteikimo slovėnų kalba problemos.// Hieronymus, 2016, Nr. 1.
Lojze Kovačič. Daiktai iš vaikystės. Romano fragmentai.// Metai, 2017, Nr. 5–6.
Katja Gorečan. Eilėraščiai. Poetinis Druskininkų ruduo, 2017.
Peter Semolič. Eilėraščiai. Metai, 2018, Nr. 7.
Andrej Hočevar. Eilėraščiai.// Literatūra ir menas, 2018 10 26, Nr. 23.
Miha Mazzini. Vaikystė (romano ištraukos).// Hieronymus, 2018, Nr. 6.
Goran Vojnović. Vėl į laimės šalį; Atėjo laikas vienuoliktam Dievo įsakymui (feljetonai).// Literatūra ir menas, 2019 02 22, Nr. 4.
J. Höfler. Dar kartą apie vadinamąjį čekišką kelių aprašymą Slovėnijos Respublikos archyvo rinkinyje.// Nostra Vilna: pirmasis Vilniaus atvaizdas, parodos katalogas, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 2019.

Tomaž Šalamun. Eilėraščiai.// Literatūra ir menas, 2020 12 18, Nr. 22.
Marko Sosič. Balerina, Balerina. Romano fragmentas.// Hieronymus, 2020 Nr. 7.
Tomaž Šalamun. Eilėraščiai.// Metai, 2021 Nr. 12.
 
Literatūros vertimų projektai
 

E. Babačič. Eilėraščiai. A. Šteger. Eilėraščiai. A. Čar. Nusileidimas į aklagatvį. Apsakymas. Literaturexpress 2000;
A. Ihan, T. Kramberger, P. Čučnik, M. Komelj, A. Šteger. Eilėraščiai.// Različni jeziki/ Linguaggi di-versi/ Langages di-vers/ Different Languages, Koperis, 2004 gegužė;
B. A. Novak, T. Šalamun. Eilėraščiai.// www.lyrikline.org;
Milan De
kleva. Žiurkių triumfas. Ištrauka iš romano. S. Tratnik. Trečias pasaulis. ištrauka iš romano. K. Marinčič. Trys pasakojimai. Ištrauka iš romano. E. Kocbek. Eilėraščiai. I tarptautinis slovėnų literatūros vertėjų seminaras, Novo mesto, 2010 08 17–22 [pastaba: netrukus šie vertimai bus įkelti į Slovėnijos knygų agentūros internetinį puslapį];

Berta Bojetu Boeta. Filijos nėra namie. Ištrauka iš romano.// Javna agencija za knjigo Republike Slovenije, 2014 (sample translation);
Marko Sosič. Iki pačio paskutinio vardo. Novelė.// Javna agencija za knjigo Republike Slovenije, 2014 (sample translation);
Peter Svetina. Begemotų išmintis. Apsakymai vaikams.// Javna agencija za knjigo Republike Slovenije, 2014 (sample translation);
Dušan Šarotar. Biliardas „Dobrajuje“. Ištrauka iš romano.// Javna agencija za knjigo Republike Slovenije, 2014 (sample translation);

Tadej Golob. Kur dingo Brina? Ištrauka iš romano.// Javna agencija za knjigo Republike Slovenije, 2016 (sample translation);
Lojze Kovačič. Daiktai iš vaikystės. Ištrauka iš romano.// Javna agencija za knjigo Republike Slovenije, 2016 (sample translation);
Sebastijan Pregelj. Užmaršties metraštis. Ištrauka iš romano.// Javna agencija za knjigo Republike Slovenije, 2016 (sample translation);
Andrej E. Skubic. Tik pareik namo. Ištrauka iš romano.// Javna agencija za knjigo Republike Slovenije, 2016 (sample translation).

Straipsniai, recenzijos

Pasaulėvaizdžio skirtumai bulgarų ir serbų grožinės literatūros vertimuose į lietuvių kalbą. Liaudies kultūra, 2006 m. Nr. 3.;
Kultūros kodų transformacija: miško vaizdinio kalbinė raiška bulgarų grožinėje literatūroje ir vertimuose į lietuvių kalbą.// Tarptautinė konferencija, Daugpilis, 2011 sausio 27–28 d.;
Poetų ir vertėjų festivalis Lirikonfest XXIst Slovėnijos angliakasių miestelyje, Literatūra ir menas, 2012, Nr. 30;
Kroatiškos pjesės „Pomirtinė trilogija“ lietuviškai, Literatūra ir menas, 2012, Nr. 45;
Vienas reikšmingiausių XX amžiaus pabaigos bulgarų romanų lietuviškai, Šiaurės Atėnai, 2014, Nr. 1;

Nekaj posebnosti prevoda romana Berte Bojetu Filio ni doma v litovščino.// Simpozij Obdobja 33. Recepcija slovenske književnosti. Znanstvena založba Filozofske fakultete Univerze v Ljubljani, 2014.

Liublianos knygų mugė ir balta chrizantema.// Literatūra ir menas 2018 12 07, Nr. 26.

Nariams

Naujienlaiškis