LITERATŪROS REDAKTORIAUS PREMIJA

 

įsteigta leidyklos „Vaga“ ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos 2008 m.
Premija skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriui (-ei) už viso gyvenimo darbą: profesionalų redagavimą, vertėjų ir redaktorių ugdymą.
Premijos tikslas – pagerbti redaktorius, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje nuo autoriaus ir vertėjo iki spausdintos knygos. 
Premija teikiama balandžio 28 dieną, minint redaktoriaus ir vertėjo, ilgamečio „Vagos“ darbuotojo Dominyko Urbo gimimo metines, kartu su LLVS įsteigta D.Urbo premija už literatūros vertėjo debiutą.
Leidykla "Vaga" premijos laureatui skiria skulptūrėlę (skulptorius Viktoras Tunkevičius), pavadintą „Auksinė lupa“, simbolizuojančią kruopštų redaktoriaus darbą.

 Redaktoriaus premijos nuostatai >>
 

Siūlytojai turi pateikti motyvacinį laišką, pateikti kandidato gyvenimo aprašymą, suminėti bent reikšmingiausius darbus.

 

LAUREATAI:

Aštuntąja laureate 2015 m. tapo redaktorė Danutė Ulčinskaitė.

Danutė Ulčinskaitė gimė 1956 m. Marijampolės raj., Barštinės k. 1980 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigusi lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studijas, 1983–1997 m. dirbo „Minties“ leidyklos jaunesniąja redaktore, vėliau redaktore, moksline redaktore, 1997–1998 m. „Margų raštų“ leidyklos redaktore, 1998–2000 m. LR švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centro vyr. redaktore, 2000–2008 m. „Garnelio“ leidyklos redaktore, nuo 2007 m. – LNOBT stiliste, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus vyriausiąja redaktore. Be to, ji yra ilgametė žurnalo apie vaikų knygas „Rubinaitis“ stilistė.

Danutė Ulčinskaitė suredagavo daugybę knygų, sunku būtų jas visas išvardinti. Ji redaguoja įvairiausių žanrų – enciklopedinę, edukologinę, ekonominę, muzikinę, kraštotyrinę, istorinę, literatūrologinę, taip pat grožinę vaikų ir suaugusiųjų literatūrą. Visos Danutės Ulčinskaitės redaguotos knygos itin profesionaliai parengtos, jos kalbos jausmas puikus, pagarba autoriui ir vertėjui beribė. Danutė Ulčinskaitė apdovanota LR švietimo ir mokslo ministro 1997 12 27 padėkos raštu, Lietuvių kalbos draugijos 2011 04 02 padėkos raštu už meilę vaikų ir jaunimo literatūrai ir pagarbą lietuvių kalbai, LR kultūros ministerijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos 2012 02 23 diplomu už profesionaliai suredaguotas knygas – G. Morkūno „Iš nuomšiko gyvenimo“ ir K. Kasparavičiaus „Mažoji žiema“, Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos 2013 02 21 diplomu už profesionaliai suredaguotą K. Kasparavičiaus knygą „Sapnų katytė“.

Iš savo suredaguotų pati Danutė Ulčinskaitė kultūriškai reikšmingesnėmis laiko šias knygas: Witoldas Gombrowiczius „Dienoraštis“ (2 ir 3 tomai), Samuelis Bakas „Nutapyta žodžiais“, Dina Rubina „Petruškos sindromas“, „Iliustruota vaikų enciklopedija“, Česlovas Kontrimas „Lietuvos geležiniai kryžiai“, N. Dariūtė-Maštarienė „Darius ir Girėnas“.

Premija įteikta 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus paveikslų galerijoje. (Daivos Daugirdienės nuotr.)

________________________________________________

Septintąja laureate 2014 m. tapo redaktorė Diana Bučiūtė.

Diana Bučiūtė gimė 1955 m. Rokiškyje. Baigė Vilniaus 21-ąją vidurinę mokyklą. 1973 – 1978 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką su klasikinės filologijos specializacija. Dirbo Centriniame valstybiniame archyve, Respublikinėje bibliotekoje, 1982–1995 m. „Vagos” leidyklos verstinės literatūros redakcijoje, 2001–2010 m. leidykloje „Alma littera“. Dabar „Baltų lankų“ leidyklos redaktorė.

Pirmas vertimas – S. Mirivilio “Gyvenimas kape” – buvo pirma knyga Lietuvoje, išversta iš naujosios graikų kalbos. 1998 m. Diana Bučiūtė Graikijos literatūros vertėjų sąjungos apdovanota diplomu už graikų apsakymų antologijos vertimą. 2002 m. gavo Lietuvių PEN centro premiją – Metų vertėjo krėslą – už N. Kazantzakio romano “Kapitonas Michalis” vertimą. 2010 m. jai skirta LLVS Šv. Jeronimo premija, 2013 m. – Juozo Keliuočio literatūrinė premija.

Dirbdama „Baltų lankų“ leidykloje Diana Bučiūtė suredagavo daugybę redakciniu atžvilgiu sudėtingų ir vertingų literatūros kūrinių. Tarp jų F. Sagan „Šilkinės akys“, K. Abdolah „Mano tėvo užrašų knygelė“, R. Gary „Pseudo. Emilis Ažaras“, S. Dali „Paslėpti veidai“, W. Faulknerio „Jeruzale, jeigu tave pamirščiau“, A. Caso „Prieš vėją“, H. Murakami „Visi Dievo vaikai šoka“, J. M. Coatzee „Barbarų belaukiant“, M. Yourcenar „Kaip tekantis vanduo“, A. Camus „Užrašų knygelės II“ ir daugelį kitų.

Visos Dianos Bučiūtės suredaguotos knygos yra profesionaliai parengtos ir labai gerai vertinamos skaitytojų.

Premija įteikta 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus paveikslų galerijoje. (Daivos Daugirdienės nuotr.)

 ___________________________________________

Šeštąja laureate 2013 m. tapo redaktorė Aldona Baliulienė.

Gimė 1937 m. sausio 30 d. Tvaskučių kaime, buvusioje Tauragės apskrityje. 1959 m. baigusi lituanistikos studijas Vilniaus universitete, dirbo „Valstiečių laikraštyje“ korektore, vėliau vertėja, 1964–1968 m. „Pergalės“ žurnalo redakcijoje stiliste-korektore, 1968–1993 m. „Vagos“ leidyklos redaktore (Originaliosios literatūros, Verstinės literatūros, o nuo 1985 m. „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ redakcijose), 1993–1994 m. „Proskynos“ žurnalo redakcijoje.

Būtų sunku suminėti visas Aldonos Baliulienės redaguotas knygas. Tai ir Homero „Odisėja“, ir „Lenkų novelės“, Č. Milošo „Isos slėnis“, „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijos tomai: H. Senkevičiaus „Quo vadis“, Šolom Aleichemo „Apysakos“, „XX a. Rytų proza“, K. Čapeko „Karas su salamandromis“, P. Lagerkvisto „Nykštukas. Sibilė“, S. Lagerlef „Saga apie Gestą Berlingą“, N. Kazantzakio „Kapitonas Michalis“; T. Manno tetralogija „Juozapas ir jo broliai“, L. Eltang „Akmeniniai klevai“ ir daugybė kitų tiek lietuvių, tiek verstinės prozos bei poezijos kūrinių. Aldona Baliulienė – aukščiausio lygio redaktorė, dvidešimt penkerius metus dirbusi „Vagoje“ ir iki šiol redaguojanti bei verčianti knygas įvairioms leidykloms, patyrusi, išprususi, intelektuali, besigilinanti į kalbotyros ir kalbos praktikos dalykus, sekanti šios srities naujienas, besikonsultuojanti su kalbininkais, visada turinti tvirtą nuomonę ir mokanti ją pagrįsti. Būdama grožinės literatūros aistruolė ir puiki vertėja, turėdama gerą kalbos jausmą, jausdama subtilius žodžių prasmių niuansus, autoriaus stiliaus savitumą, Aldona Baliulienė vertėjui tampa tiesiog neįkainojama pagalbininke.

Premija įteikta 2013 m. balandžio 30 d. Vilniaus paveikslų galerijoje. (Vlado Braziūno nuotr.)

______________________________________

Penktuoju laureatu 2012 m. tapo redaktorius Antanas Rybelis.

Gimė 1940 02 12.
Knygų rengimo / leidybos srityje dirba nuo 1971 m. Per keturis dešimtmečius parengė, sudarė, redagavo, komentavo keliasdešimt (apie pusšimtį) nemažos apimties humanitarinės srities literatūros – filosofijos – leidinių, iš kurių ypatingi – „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ penki tomai, „Estetikos istorijos antologijos“ pirmas tomas, „Religijotyros žodynas“, W. Tatarkiewicziaus „Filosofijos istorijos“ tritomis. Sudarė ir parengė (redagavo) Antano Maceinos „Raštus“ (14 tomų po 30-35 aut. l.), A. Jakšto „Raštus“ (3 tomus), C. G. Jungo, V. Gustainio rinktinius raštus ir kt.

Išskirtinis indėlis inicijuojant, organizuojant filosofinės literatūros, visų pirma filosofijos klasikos vertimų, leidybą Lietuvoje. Ilgą laiką jai vadovavo, rengė projektus ir juos įgyvendino. Inicijavo ir parengė keleto knygų serijų projektus. Galima paminėti: „Iš Lietuvos filosofijos palikimo“
(leidžiama nuo 1987 m., iki šiol išleista per 40 tomų), „Iš filosofijos palikimo“ (buvo leidžiama 1978 - 1992 m., išleista 15 tomų), vietoj kurios dabar leidžiama serija "Filosofijos klasika" (nuo 1999 m., išleista 11 tomų), „Panteonas“ (pradėta 2007 m.) ir kt. serijas „Minties“, „Pradų“ ir „Margų raštų“ leidyklose. Buvo vienas aktyviausių Atviros Lietuvos fondo humanitarinių ir socialinių mokslų vertimų programos „Atviros Lietuvos knyga“, ypač „ALK. Klasikos“ serijos bendradarbių. Prisidėjo prie filosofinės ir humanitarinės literatūros plačiąja prasme lietuviškosios terminijos atsiradimo.

Telkė filosofinės literatūros redaktorius, rūpinosi jų kvalifikacija vertimų redagavimo srityje. Savo pavyzdžiu ir konsultuodamas, vertindamas rankraščių kokybę, išugdė ne vieną redaktorių, nemažai prisidėjo, galima sakyti, kūrė Lietuvoje humanitarinės literatūros leidybos – ypač redagavimo – standartus bei knygų kalbos ir leidybos kultūrą. Apie knygą kaip visumą, teksto redagavimo būtinybę, apie redagavimo daugiasluoksniškumą (kalbinis, stiliaus, dalykinis etc.), redaktorių misiją ir darbo subtilybes, apie autoriaus (originalo), vertėjo ir redaktoriaus santykius, vertėjo ir redaktoriaus kūrybinį bendradarbiavimą, bendrą indėlį į gerų verstinių knygų leidybą, apie knygų recenzavimo būtinybę ne kartą pasisakė viešai, spaudoje.
Jo redaguotos/parengtos knygos – pavyzdys, kaip tai reikėtų daryti.

Premija įteikta 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje.
(Vlado Braziūno nuotr.)
_____________________

Ketvirtuoju laureatu 2011 m. tapo redaktorius Petras Kimbrys.

Petras Kimbrys (g. 1948 m. Telšiuose) 1965–1970 m. studijavo Kauno politechnikos institute (dab. Kauno technologijos universitetas). 1973 m. pradėjo bendradarbiauti su pogrindine katalikų spauda, 1983 m. - su legaliu metraščiu „Katalikų kalendorius žinynas“. P. Kimbrys dirbo Vatikano bei Laisvosios Europos radijuose, buvo žurnalo „Katalikų pasaulis“ kultūros ir istorijos skyriaus vedėjas, leidyklos „Katalikų pasaulio leidiniai“ vyriausiasis redaktorius, Šv. Rašto kanoninio ir ekumeninio leidimo specialusis redaktorius. Šiuo metu yra leidyklos „Aidai“ redaktorius, Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių teologijos ir Bažnyčios istorijos klausimais autorius ir konsultantas, dalyvauja Tarptautinės katalikų spaudos sąjungos veikloje.          
Petras Kimbrys iš viso suredagavo per 50 originalių ir verstinių biblistikos, teologijos, filosofijos, istorijos, dailėtyros ir grožinės literatūros veikalų. Ypatingą dėmesį skirdamas žanro stiliaus ir ribų pajautimui, padėdamas taisyklingai ir stilingai rašyti, mokydamas aiškiai ir tiksliai formuluoti mintį, komponuoti struktūrą ir ręsti pasakojimą, jis išugdė ne vieną talentingą redaktorių ir vertėją. 
P. Kimbrys ir pats yra sukaupęs nemažą vertimo patirtį: išvertė André Frossard‘o „Žemės druska: Apie didžiuosius vienuolių ordinus“, Oskaro Milašiaus misteriją „Migelis Manjara“, veikalus „Ars Magna“ ir „Slėpiniai“, keletą Jono Pauliaus II enciklikų ir kt. raštų.
Puikus onomastikos išmanymas pasitarnavo rengiant Biblijos vardų žodyną, sudarant krikščioniškųjų vardų adaptavimo principų ir lotynų–lietuvių bei lietuvių–lotynų atitikmenų sąvadą. Jis yra parašęs filosofo Juozo Girniaus biografinę apybraižą „Kelionė ten ir atgal“, periodinėje spaudoje paskelbęs straipsnių hagiografijos ir Biblijos tekstologijos klausimais.
Petras Kimbrys - vienas autoritetingiausių ir labiausiai pageidaujamų (originalių ir verstinių knygų bei publikacijų) redaktorių Lietuvoje – yra pelnęs Bažnyčios kronikos fondo įsteigtą 2000-ųjų krikščionybės jubiliejaus metų premiją, apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Premija įteikta 2011 m. gegužės 10 d. Vilniaus paveikslų galerijoje.
_____________________

Trečiąja laureate 2010 m. tapo redaktorė ir vertėja Bronė Balčienė.

Bronė Balčienė gimė 1945 m. balandžio 23 d. Biržų r. Parupės kaime.
1970 m. baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, liko dėstyti VU Lietuvių kalbos katedroje. B. Balčienė bendradarbiavo leidžiant „Mūsų kalbą“, parašė keliasdešimt straipsnių apie kalbos kultūrą. Nuo 1979 m. dirbo „Vagos“ leidykloje verstinės literatūros redaktore, nuo 1988 m. - redakcijos vedėja. Nuo 1994 m. iki šiol dirba leidykloje „Alma littera“ redaktore.
B. Balčienės suredaguotas knygas - vertimus iš rusų, latvių, anglų kalbų, taip pat lietuvių autorių kūrinius - surinkus į vieną vietą susidarytų nemaža biblioteka. Suredaguota daugybė užsienio klasikos ir šiuolaikinės literatūros vertimų (t. p. iš „Pasaulinės literatūros bibliotekos“, „XX a. aukso fondo“). Pastaruoju metu redaktorė daugiausia laiko skiria verstinei vaikų ir paauglių literatūrai. Redaktorė daug bendradarbiavo ir su lietuvių autoriais, be kita ko, redagavo J. Avyžiaus, V. Bubnio, K. Sajos, R. Gavelio, V. Juknaitės, R. Šerelytės, L. S. Černiauskaitės, L. Tapino kūrinius.
Profesionalia ir geranoriška redaktorės pagalba yra pasinaudojęs nemažas būrys ir pradedančiųjų vertėjų, ir senų literatūros vilkų. B. Balčienė vienaip ar kitaip yra paskatinusi versti ne vieną gabų vertėją: L. Jonušį, E. Išganaitytę, M. Žukaitę, D. Daugirdienę, L. Būgienę, A. Lapinskienę, V. Alksnėną ir kt. Daugelis giria ją už kruopštumą, sąžiningumą, kūrybiškumą, puikų stiliaus jausmą, pagarbą tekstui, autoriui bei vertėjui ir vadina ją tiesiog Mokytoja.
Ir „Vagos“, ir „Alma litteros“ leidyklose redaktorei B. Balčienei būdavo patikima vadovauti studentams, atėjusiems atlikti vertimo ir redagavimo praktikos. Dabar ji prisideda prie jaunesnių kolegų mokymo leidykloje, rankraščių svarstymo, veda seminarus.
B. Balčienė ir pati verčia iš latvių, anglų ir rusų kalbų, tarp jos verstų kūrinių – Iris Murdoch “Jūra, jūra…” ir “Juodasis princas”, daug vaikų literatūros.
Premija įteikta 2010 m. balandžio 8 d. Vilniaus paveikslų galerijoje.

_________________________

Antrąja laureate 2009 m. tapo redaktorė ir vertėja Sigita Papečkienė.

Sigita Papečkienė gimė 1932 m. Sapiegiškiuose (Lazdijų raj.). 1955 m. VU baigė lietuvių k. ir literatūros studijas. Dirbo „Minties“ ir „Vagos“, „Katalikų pasaulio“ leidyklose. Iš rusų k. išvertė V. Nabokovo „Lolitą“ (Vaga, 1990), A. Solženicyno „Gulago archipelagą“ (Žara, 2009, su kitais) ir kt. Suredagavo bent kelis šimtus knygų, tarp jų - daugelio lietuvių prozininkų (Vytautės Žilinskaitės, Jono Mikelinsko, brolių Dirgėlų, Mykolo Sluckio, Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Sauliaus Tomo Kondroto, Ričardo Kalyčio ir kt.), A. Rubšio verstą Šventąjį Raštą.
Sigita Papečkienė – iš tų, kurie yra labai svarbūs ne tik leidybai, dar labiau – literatūrai, ir kurie visada lieka šešėlyje, nes taip supranta savo darbą. 

Premija įteikta per renginį 2009 m. balandžio 29 d. Adomo Mickevičiaus bibliotekos Didžiojoje skaitykloje >>
 

_____________________

 
Pirmąja „Auksinės lupos“ laureate paskelbta ir per D.Urbo 100-ųjų gimimo metinių minėjimą 2008 m. balandžio 28 d. skulptūrėle ir diplomu apdovanota redaktorė ir vertėja
 
Donata Linčiuvienė
 
Donata Linčiuvienė gimė 1938 m. Kaune. 1956–1961 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1962-1969 m. dirbo "Minties" leidykloje, 1969-1994 m. – „Vagos” leidykloje (Lietuvių literatūros, vėliau – Literatūrinio palikimo redakcijose). Nuo 1994 m. iki šiol yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus redaktorė. Rengia spaudai Balio Sruogos „Raštų“ daugiatomį ir kt. Per 40 leidybinio darbo metų suredagavo gana daug įvairių žanrų originalios ir verstinės literatūros knygų. Anot pačios Donatos Linčiuvienės, „patyriau ir kūrybinio džiaugsmo, ir nesėkmių, ir nusivylimo, bet niekada nesigailėjau tapusi redaktore, mėgstu tą nelengvą, kasdienį triūsą ir, žinoma, labiausiai – grožinės literatūros kūrinius, jų stilistinį knibinėjimą.“
Dėl redagavimo D. Linčiuvienė aukojo ir didelį norą versti, todėl jos iš prancūzų ir rusų kalbų išverstų knygų sąrašas kuklesnis negu suredaguotų, tačiau ne mažiau vertingas, pvz., Jeano Anouilh‘o „Medėja“, André Maurois „Šeimos ratas“, Antonino Arthaud „Teatras ir jo antrininkas“ ir kt.