Dr. Jurgita Kohrs. Aspekte der Metapherübersetzung im literarischen Werk.
Sutrumpintas straipsnis publikuotas: Kalbotyra 2006 m. Nr. 6, p. 82-92.
Santrauka
Metaforų vertimo grožinėje literatūroje specifika ir problematika
Straipsnyje pateikiama P. Süskind romano Die Taube metaforų vertimo į lietuvių kalbą (Balandis, vertė R. Ivanauskienė) analizė, kurios tikslas – atskleisti ir aptarti pagrindinius metaforų vertimo aspektus, jų raiškos bei vartojimo panašumus ir skirtumus lyginamose kalbose.
Tyrimo metu buvo nustatyti 4 pagrindiniai metaforų vertimo būdai, sintaksiniai ir semantiniai metaforų tipai. Po atliktos statistinės analizės paaiškėjo, kad 86 % originalo metaforų vertimo kalboje liko išsaugota, t.y. metaforos buvo verčiamos kaip metaforos, net 60 % visų metaforų buvo išversta adekvačiai, t. y. išlaikant visus originalo metaforos gramatinius ir semantinius požymius. Nustatyta, kad adekvačiai visų pirma verčiamos universalios metaforos, t. y. tie metaforiniai vaizdiniai, kurie egzistuoja visose arba daugelyje Europos kalbų. Pastebėta, kad dėl kalbinių skirtumų vertimo metu dažniausiai modifikuojama metaforų sintaksinė struktūra. Originalo metafora buvo verčiama kitu metaforiniu vaizdu tik tuo atveju, kai lietuvių kalboje jai nebuvo rastas joks semantinis atitikmuo. Nustatyta, kad kai kurių metaforų netektis yra neišvengiama, nes jos vertimo kalboje neturi jokių metaforinių ekvivalentų. Sunkiausiai išverčiamos arba iš viso neišverčiamos ypač originalios būdvardinės arba daiktavardinės metaforos, kurių supratimui ir prasmės perteikimui didelę reikšmę turi kūrinio kontekstas. Nepaisant to atlikta analizė aiškiai patvirtina dar 1976 m. įžymaus vokiečių kalbininko H. Weinrich suformuluotą tezę, kad daugelis metaforų yra universalios, t.y. egzistuoja daugelyje Europos kalbų ir turi tą pačią arba labai panašią vartojimo tradiciją, todėl neišverčiamų metaforų beveik nėra.
