Danytė, Milda. Literatūrinio vertimo normų pokyčiai po 1990-ųjų metų. Pranešimas mokslinėje konferencijoje „Kalbos teorija ir praktika“ 2007 m. lapkričio 9 d. Kaune. Konferencijos rengėjai:Kauno technologijos universiteto Kalbotyros katedra, Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyrius ir Terminologijos centras.

Publikuota: Kalbų studijos 2008 m. Nr. 12

Tekstas >>

Santrauka:

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, be įvairių ekonominių ir kultūrinių pokyčių, smarkiai pakito ir grožinės literatūros vertimo statusas. Remiantis sistemų teorija, dabartinę Lietuvos kultūros situaciją galima apibūdinti kaip pereinamąjį laikotarpį.
Sovietinėje Lietuvoje griežtai centralizuotame literatūros vertimo procese svarbiausią vaidmenį atliko įvairios institucijos - komunistų partija, cenzūros sistema, jos valdomi leidėjai, redaktoriai. Vertėjų laisvė buvo ribojama, nors reikia pastebėti, kad augo vertėjų profesionalumas ir atsirado vertėjų-teoretikų, kurie prisidėjo prie vertimo strategijos normų kūrimo. Kai centralizuota sistema iširo, jos vietą užėmė daugybė privačių leidyklų, kurios veikia pagal rinkos reikalavimus. Didelė verstinės literatūros paklausa leidžia daugeliui jaunų žmonių, neturinčių pasiruošimo bei veikiamų Vakarų šalių stilistikos, dirbti vertėjais.
Susidarė palankios sąlygos kisti vertimo normoms. Pavyzdžiui, verstų knygų viršeliuose užsienio autorių vardai, pavardės, kurie anksčiau buvo sulietuvinami, dabar rašomi pagal originalo kalbos taisykles. Pačiame tekste galima rasti įvairiau rašomus vietovardžius. Galima paminėti ir svetimžodžių traktavimo pokyčius. Paskutiniais metais net senesnės kartos vertėjai jau yra linkę nerašyti išnašų, svetimžodžius palikti nepaaiškintus, kaip daroma Vakarų šalių tekstuose.

Nariams

Naujienlaiškis