Publikuota: Jaunųjų mokslininkų darbai 2006 m. Nr.1, p. 164-170.  (ISSN 1648-8776)          

 

Lietuvos skaitytojai retai kvestionuoja „gero“ ir „adekvataus“ vertimo kokybę perskaitę grožinės literatūros tekstą. Išversto teksto vertinimas yra susijęs su grožinio teksto originalo kalbos mokėjimu, svarbus ir lingvistinis procesas, tačiau reikia pažymėti, kad vertimo procesas dažnai išeina už pačios kalbos ribų: jį veikia įvairūs ekstralingvistiniai (kultūriniai, psichologiniai, situaciniai ir kt.) faktoriai, todėl vertėjas tada susiduria ne tik su pačia kalba, bet ir yra priverstas išeiti už formalių kalbos sistemos ribų.

Sudėtingesnės vertimo problemos buvo aptartos daugelyje knygų ir straipsnių: K. Ambrasas-Sasnava „Vertimo tyrinėjimai“ (1984), G. Armalytė, L. Pažūsis „Vertimo teorijos pradmenys“ (1990), V. Mažeikienė „Dešimtosios mūzos užkariavimo strategija ir taktika“ (2000), А.В. Федоров „Введение в теорию перевода“ (1958), Л.С. Бархударов „Язык и перевод“ (1975), А. Д. Швейцер „Языковые и внеязыковые аспекты перевода“ (1989), Rogert T. Bell „Translation and translating: theory and practice“ (1994) ir daugelyje kitų.

Vertimo teoretikas K. Ambrasas-Sasnava yra rašęs: “Vertimas platesne prasme – kalbinė veikla, kurios tikslas yra pakeisti kalbinę kūrinio struktūrą. To pakeitimo metu turinį stengiamasi išsaugoti tokį pat, o raiška keičiasi: viena kalba pakeičiama kita” (Ambrasas-Sasnava 1984, p. 5). Kitaip tariant, vertėjo tikslas yra adekvatus tekstas vertimo kalba. Todėl svarbu išsiaiškinti dvi pagrindines sąvokas: adekvatumas ir ekvivalentiškumas. Vertime adekvatumas reiškia, kad kalbinis vienetas (žodis, frazė, sakinys ar tekstas) visiškai atitinka originalo vienetą, t. y. jų semantinės struktūros yra visiškai tapačios. Atkreiptinas dėmesys į rusų vertimo teoretiko L. Barchudarovo teiginį: “Vertime neišvengiami semantiniai praradimai, t. y. nepilnai perduodamos originalo reikšmės <...>; vertėjo užduotis yra sumažinti šiuos praradimus iki minimumo, tačiau reikalauti visiško adekvatumo vertimo tekste yra nerealu” (Бархударов, 1975, p. 12). Taigi adekvataus vertimo sąvoką galime apibrėžti tik kaip siektiną idealą, prie kurio realiai galima tik maksimaliai priartėti. Svarbu taip pat paminėti, kad adekvatumo samprata priklauso nuo teksto stiliaus ir paskirties. Vienaip jis bus suprantamas mokslinėje-techninėje literatūroje, kitaip – publicistikoje, dar kitaip grožinėje literatūroje: prozoje, poezijoje, dramoje.

Ekvivalentiškumas vertimo teoretikų darbuose sietinas su ryšiu esančiu tarp originalaus teksto ir išversto teksto, turinčio tą pačią vertę ir prasmę (Bell, 1994, p. 14; Masaitienė, 1996, p. 79; Armalytė, Pažūsis, 1990, p. 57). Apibrėždami ekvivalentiškumą, remsimės D. Masaitienės ekvivalentiškumo samprata*. Tačiau vertimo teoretikai nurodo skirtingas ekvivalentiškumo kategorijas: semantinį (Bell, 1994, p. 5-7), stilistinį ekvivalentiškumą (ten pat; p. 17-19), rusų tyrinėtojo V.N. Komisarovo ekvivalentiškumo lygmenų teoriją (Armalytė, 1990, p. 59-62), V.G. Gako, J.I. Lvino ekvivalentiškumo rūšis (ten pat), A.D. Šveicerio ekvivalentiškumo lygmenų modelį (ten pat; p. 63), W. Kolerio ekvivalentiškumo lygmenų klasifikaciją (Masaitienė, 1996, p. 78-79). 

Straipsnis yra skirtas semantinių nedeakvatumų kompensacijos būdams verčiant iš lietuvių į anglų kalbą analizuoti.

Straipsnio objektas yra grožinės prozos vertimas, todėl semantinio neadekvatumo kompensacijos analizei pasirinktas žinomo anglų romanų autoriaus, dramaturgo Jerome K. Jerome (1859-1927) romanas “Trise valtimi (neskaitant šuns)”, išleistas anglų kalba 1889 metais.

Straipsnio tikslas- paanalizuoti referencinių, pragmatinių, struktūrinių reikšmių neadekvatumo kompensacijų elementus Jerome K. Jerome romane “Trise valtimi (neskaitant šuns)”.

Tyrimo aktualumas. Jerome K. Jerome romanas buvo išverstas 1958 metais anglų ir amerikiečių literatūros tyrinėtojos bei vertėjos E. Kuosaitės-Jašinskienės (Lietuvių literatūros enciklopedija, 2001, p. 260). 1986 ir 2000 metais išleisti pakartotiniai to paties vertimo leidimai su kai kuriais pataisymais. E. Kuosaitės-Jašinskienės nuomone, „<...> romanas supažindina skaitytoją su geriausiais Džeromo kūrybos bruožais: puikiu psichologiniu motyvavimu, gyvenimo džiaugsmu, sveiku juoku, nelauktomis komiškomis situacijomis.Be to, žavi autoriaus rašymo maniera, nuotaikingas ir gyvas pasakojimo būdas, o taip pat – jo subtilus angliškas humoras (Jerome K. Jerome; 2000, p. 196). Pažymėtina, kad angliško humoro specifika yra ne tik jo subtilumas, bet ir glaudus ryšys su pačia anglų kalba. Todėl versti tokio pobūdžio grožinės literatūros kūrinius ypač sunku.

Tyrimo metodai: turimiems pavyzdžiams analizuoti pasirinktas aprašomasis analitinis metodas. Semantinių neadekvatumų kompensacijos būdai atsiskleidžia tekste, todėl yra analizuojami referencinių, pragmatinių, struktūrinių reikšmių neadekvatumo kompensacijos atvejai, siekiama aptarti sociokultūrinį kontekstą.

 

 Referencinių reikšmių neadekvatumų kompensacija

 

Pasiekti referencinį adekvatumą vertimo procese yra lengviausia, nes dauguma referencinių reikšmių skirtingose kalbose sutampa. Tai sąlygoja universali ekstralingvistinė patirtis – kuo artimesnis tautų gyvenimas ir realijos, tuo artimesnės ir jų kalbų referencinės reikšmės, bet ne visuomet pasaulio supratimo elementai atsispindi kalbos pasaulėvaizdyje, kuris yra gana konservatyvus ir ne visuomet sutampa su visuomenės sąmonės kitimu ir tautos pažinimu (Gudavičius, 2000, p. 13).

Tačiau kuo labiau nutolusios kultūros, tuo labiau skiriasi ir jų kalbų reikšmės. Catfordas tai formuluoja itin radikaliai: “Nėra jokio pagrindo teigti, kad originalo tekstas ir vertimo tekstas turi tą pačią reikšmę, arba kad vertime reikšmė yra perkeliama iš vienos kalbos į kitą. Reikšmė yra konkrečios kalbos savybė, pvz., angliškas tekstas turi angliškas reikšmes, o jam ekvivalentiškas rusiškas tekstas turi rusiškas reikšmes (lygiai kaip anglų kalba turi anglišką gramatiką ir fonetiką, o rusų kalba – rusišką gramatiką ir fonetiką).” (Catford 1965, 35). Žinoma, šio principo nederėtų suabsoliutinti, nes dauguma realijų yra bendros, todėl ir kalbų semantinės sistemos turi daugiau bendrumų negu skirtumų. Tačiau net ir visiško sutapimo atveju yra galimybė, kad gali atsirasti skirtumų dėl įvairių pragmatinių ir kitokių faktorių, kurie savo ruožtu gali būti susiję su specifinėmis tos tautos realijomis ar vidinėmis kalbos ypatybėmis.

Tačiau antra vertus, šių reikšmių išraiškos būdai gali smarkiai skirtis. Šie skirtumai pasireiškia minėta kiekvienos kalbos savybe skirtingai klasifikuoti, dalinti, skirstyti tą pačią mus supančią tikrovę. Dėl to skiriasi žodžių semantinės struktūros, jų semantinė diferenciacija, egzistuoja ir beekvivalentė leksika, kuri gali atsirasti dėl pačios kalbos ypatybių (vadinamosios „leksinės lakūnos“) arba dėl ekstralingvistinių priežasčių – specifinių realijų. Tai reiškia, kad skirtingų vertimo vienetų, žodžio, frazės ar sakinio lygmenyse dažnai nebūna adekvačių atitikmenų. Tačiau, kadangi vertimo tikslas yra adekvatus tekstas - galutinis vertėjo tikslas yra užtikrinti viso teksto adekvatumą, net jei jo elementai tiesiogiai ir nesutaps. Tiesioginis atitikimas įmanomas tik tada, kai sutampa atitinkamų lygmenų vertimo vienetai. Fonemos arba grafemos lygmeniu toks atitikimas – tai žodžio transkripcija arba transliteracija. Morfemos lygmeniu – pamorfeminis vertimas, kalkiavimas. Žodžio lygmeniu – kai sakinį galima išversti pažodžiui. Vertimas frazės ir sakinio lygmeniu būtinas tais atvejais, kai pažodžiui išversti neįmanoma, todėl yra ieškoma ekvivalentiškų frazių ar sakinių. Galiausiai teksto lygmeniu verčiama tada, kai net sakiniui nepavyksta atrasti patenkinanamo ekvivalento arba jis nepilnai perduoda originalo referencines reikšmes.

Frazės ar sakinio lygmenyje ekvivalento dažnai tenka ieškoti susidūrus su įvairiais idiominiais vienetais, t. y., kai frazės ar sakinio reikšmė nėra jų dalių suma.

Pavyzdžiui: „It’s always best to let Harris have his head when he gets like this“ (Jerome K. Jerome; 1994, p. 66). – Kai Hario tokia nuotaika, geriau jį palikti ramybėje. (Jerome K. Jerome; 2000, p. 84) Frazė to let someone have one’s head pažodžiui negali būti išversta, todėl verčiama palikti ką nors ramybėje.

Kitas pavyzdys:

They are all the rage this season... (Jerome K. Jerome, 1994, p. 78) – Šį sezoną ji labai madinga... (Jerome K. Jerome; 2000, p. 100).

Panašiai ekvivalento ieškoma ne tik susidūrus su idiomomis, bet ir tada, kai pažodžiui išversti neįmanoma dėl originalo ir vertimo kalbų sintaksinių struktūrų skirtumų. Tokiu atveju ieškoma visos adekvačios frazės ar sakinio. Verčiant iš anglų į lietuvių kalbą pažodinis vertimas dažniausiai yra neįmanomas, todėl ieškoma frazės ar sakinio ekvivalento.

Pavyzdžiui: „I was stroke. I did my best (Jerome K. Jerome, 1994, p. 60).Sakinių I did my best ir I was stroke pažodžiui išversti negalima, todėl jiems ieškomi atitikmenys sakinio lygmenyje: Aš irklavau užpakaly. Stengiausi kiek galėdamas (Jerome K. Jerome, 2000, p. 78).

Iš ilgesnių pavyzdžių akivaizdžiai matosi, kad vertėjui nuolat tenka atlikti panašias operacijas:

He set a good, rollicking, dashing stroke that sent the spray playing all over the boat like a fountain, and made the whole crowd sit up straight in no time (Jerome K. Jerome, 1994, p. 62). – Jis drąsiai užsimojo ir taip pliaukštelėjo irklais, kad purslai tarytum išfontano pasipylė ant valties, visi keliautojai tučtuojau išsitempė ir sėdėjo, tarsi sustingę (Jerome K. Jerome, 2000, p. 79).

Being out in a boat on the river Lea, especially on Saturday afternoons, soon makes you smart at handling a craft, and spry at escaping being run down by roughs or swamped by barges; and it also affords plenty of opportunity for acquiring the most prompt and graceful method of lying down flat at the bottom of the boat so as to avoid being chucked out into the river by passing tow-lines (Jerome K. Jerome, 1994, p. 148). – Plaukiodamas valtimi Li upėje, ypač šešadienio popietėmis, labai greit išmoksti žvaliai valdyti laivelį ir vikriai pasprukti, kad neužvažiuotų barkasas arba neapverstų barža. Čia taip pat yra daugybė galimybių išmokti, kaip skubiai ir grakščiai išsitiesti valties dugne, kad pro šalį velkami lynai neištėkštų į upę (Jerome K. Jerome, 2000, p. 190).

But notwithstanding all this, and try as I would, I could not help an occasional flicker of water from going over those dresses (Jerome K. Jerome, 1994, p. 61). – Nors ir stengiausi iš paskutiniųjų, vis tiek kartais aptaškydavau merginų sukneles (Jerome K. Jerome, 2000, p. 78).

Paprastai, jei vertime nepavyksta rasti adekvačių žemesniųjų lygių ekvivalentų, tai stengiamasi padaryti aukštesniuose: jei nepavyksta išversti sakinio pažodžiui, bandoma jį išversti ieškant adekvačių frazių, jei nerandama adekvačių frazių – ieškoma adekvačių sakinių, o jei nepavyksta rasti net ir adekvačių sakinių, tai bandoma versti teksto lygmeniu.

Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pasiekti referencinį adekvatumą nėra sunku: nepavykus žemesnio vertimo vieneto lygmenyje, tai bandoma padaryti aukštesniu lygiu. Tačiau yra nemažai tokių neadekvatumų, kurių įveikti nepavyksta net ir pasirinkus aukštesnį vertimo vienetą. Tokius neadekvatumus galima suskirstyti į dvi grupes: atsiradusius dėl lingvistinių ir dėl ekstralingvistinių priežasčių.

Pirmajam tipui priklauso tokie neadekvatumai, kurie kyla iš pačios kalbos semantinės struktūros ypatybių: dėl skirtingos leksinių vienetų semantinės diferenciacijos, „lakoniškumo“, gramatinės diferenciacijos ypatybių, taip pat ir dėl vertimo kalbos norminių ar stilistinių reikalavimų. Antrajai grupei priklauso neadekvatumai, atsiradę dėl ekstralingvistinių priežasčių: kultūrinių, istorinių, geografinių realijų, plačiojo konteksto, ekstralingvistinės situacijos. Jie gali pasireikšti tiek beekvivalente leksika, tiek ir platesnėmis nuorodomis į įvairias skaitytojo žinias.

Neatitikimai dėl leksikos semantinės diferenciacijos skirtumų paprastai pasireiškia tuo, kad originalo kalba žodis turi vienokią semantinę struktūrą, o jo artimiausias atitikmuo vertimo kalboje apima šiek tiek platesnę arba šiek tiek siauresnę prasmę, t. y. skiriasi jų seminė sudėtis. Tai gali būti žodžiai, sutampantys tik dalimi savo semų (nepilni ekvivalentai) arba iš viso neturintys ekvivalentų (leksinės lakūnos). Tokie neadekvatumai paprastai įveikiami remiantis minėtu principu: jei nepavyksta rasti adekvataus žemesnio vertimo lygio atitikmens, jo ieškoma aukštesniame.

Pavyzdžiui: „ ...a gentleman in shirt sleeves and short pipe came along and wanted to know if we knew that we were trespassing (Jerome K. Jerome, 1994, p. 67). Lietuvių kalboje nėra veiksmažodžio to trespass tiesioginio leksinio atitikmens, todėl jis verčiamas žodžių junginiu: ...prisiartino kažkoks vienmarškinis džentelmenas su trumpa pypke ir paklausė, ar mes žinome, kad įsibrovėme į svetimą žemę (Jerome K. Jerome, 2000, p. 86). Tuo tarpu angliška frazė in shirt sleeves verčiama vienu žodžiu vienmarškinis.

Kitame pavyzdyje taip pat neturintis ekvivalento daiktavardis verčiamas žodžių junginiu: Bow said, after a while, that... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 61) – Priekinis irkluotojas po valandėlės pareiškė, kad... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 78) TAŠKAS

Nepilnas ekvivalentas gali būti kompensuojamas pakeičiant jį žodžių junginiu arba dar stambesniu vertimo vienetu.

The quaint back-streets of Kingston <...> looked quite picturesque in the flashing sunlight. (Jerome K. Jerome, 1994, p. 48) – Nuostabios Kingstono gatvelės <...> labai gražiai atrodė skaisčioje saulės šviesoje... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 61); My style of rowing is very much admired now. People say it is so quaint (Jerome K. Jerome, 1994, p. 149) – Mano irklavimo stiliumi dabar daug kas žavisi. Žmonės sako, kad jis labai savitas. (ten pat, p. 191). Anglų kalbos žodynas žodį quaint aiškina: attractive, because it is unusual and rather old fashioned (patrauklus dėl savo neįprastumo ir senamadiškumo) (Collins Cobuild English Dictionary, 1998, p. 1343). Vadinasi, pateiktuose pavyzdžiuose išverstas kaip nuostabus ir savitas šis žodis nebetenka semos senamadiškas. Tai reiškia, kad šie žodžiai yra tik daliniai ekvivalentai, nesutampantys visomis savo semomis.

Juos, kaip ir leksines lakūnas, galima buvo kompensuoti keliais žodžiais, nesistengiant kiekvienam žodžiui būtinai rasti tiesioginį ekvivalentą, pvz., žavios senoviškos Kingstono gatvelės arba žmonės sako, kad aš irkluoju keistai, senamadiškai.

Sunkiausia yra kompensuoti tokius neadekvatumus, kai žodžio reikšmė originalo kalba yra platesnė, nes originalo kalba tai leidžia, o vertimo kalba priverčia ją labiau susiaurinti. Tokiu atveju, pasirenkant vieną iš galimų vertimo variantų, remiamasi plačiuoju kontekstu. Tačiau kartais to nepavyksta išsiaiškinti net ir iš viso kūrinio teksto.

Pvz., ...they packed the pies at the bottom and put heavy things on top, and smashed the pies in. (Jerome K. Jerome, 1994, p. 38). Angliškas žodis pie į lietuvių kalbą gali būti verčiamas kaip paštetas arba pyragas  (Piesarskas, 1998, p. 673), pvz., apple, strawberry pie – obuolių, braškių pyragas; meat pie – paštetas. Tačiau konkrečiu atveju tokių nuorodų nėra, todėl verčiant parenkama viena iš reikšmių: ... sugrūdo pyragus į dugną, o sunkius daiktus - ant viršaus ir pyragus suplojo (Jerome K. Jerome, 2000, p. 47). Vadinasi, jei nei siaurasis, nei platusis kontekstas nepraneša, koks variantas yra tinkamas, tada netikslumas vertime neišvengiamas. Tačiau kita vertus, jei ši informacija yra pakankamai svarbi, ji dažniausiai vienaip ar kitaip paaiškėja ir ją galima perduoti kitose teksto vietose. Minėtu atveju tai nėra itin svarbu (svarbiau buvo pasakyti ne tai, ar tai buvo pyragai ar paštetai, tačiau tai, kad juos supakavo į dugną ir suplojo).

Semantinių praradimų vertime kartais atsiranda ir dėl vertimo kalbos stilistinių reikalavimų, t. y. tada, kai vertime neįmanoma tiesiogiai perduoti visos sakinio informacijos, nes vertimo kalbos stilistiniai reikalavimai to neleidžia. Tokiu atveju originalo sakinio referencinę informaciją pavyksta perduoti nevisiškai, nes, dėl būtinybės prisitaikyti prie vertimo kalbos stilistinių normų, prarandama didesnė ar mažesnė jos dalis. Tokio pobūdžio semantiniai praradimai vertime gana dažni, todėl ir sakoma, kad visiškai adekvačiai perduoti referencinę informaciją nėra įmanoma. Kita vertus, šios problemos įveikimas priklauso nuo vertėjo išradingumo ir sugebėjimo atitrūkti nuo originalo sakinio pažodinės konstrukcijos, t. y. ieškoti vertimo atitikmens ne žodžių ar frazių, bet viso sakinio lygmeniu. Tokius praradimus galima bandyti kompensuoti kitose teksto vietose ar atsiradusius prasmės nuostolius perduoti kitaip negu originalo kalba. Vertėjui svarbu neišleisti iš akių teksto visumos. Pavyzdžiui, ilgą sakinį, kurio nepavyksta viso gražiai išversti, galima suskaidyti į mažesnius sakinius:

On a fine Sunday it presents this appearance nearly all day long, while, up the stream, and down the stream, lie, waiting their turn, outside the gates, long lines of still more boats; and boats are drawing near and passing away, so that the sunny river, from the Palace up to Hampton Church, is dotted and decked with yellow, and blue, and orange, and white, and red, and pink (Jerome K. Jerome, 1994, p. 59). – Giedrą sekmadienį upė taip išvaizdi beveik ligi vakaro. O už vartų prieš srovę ir pasroviui laukdamos savo eilės stovi ilgiausios valčių virtinės. Valtys čia prisiartina, čia nutolsta, ir saulėta upė nuo rūmų ligi Hemptono bažnyčios atrodo aptaškyta ir nusagstyta geltona, mėlyna, oranžine, balta, raudona ir rožine spalva (Jerome K. Jerome, 2000, p. 75).

Arba atvirkščiai, jei originale keli išversti trumpi sakiniai “neskamba”, jie sujungiami:

And he made them do it, too. He told them that that sort of thing was half the fun of the picnic (Jerome K. Jerome, 1994, p. 63). – Ir jis privertė jas suplauti indus sakydamas, kad tai maloniausia pikniko dalis (Jerome K. Jerome, 2000, p. 80). Beje, frazė half the fun of the picnic pažodžiui turėtų būti išversta pusė pikniko malonumo, tačiau kadangi tokia frazė lietuviškai “neskamba”, todėl verčiama maloniausia pikniko dalis. Tiesa, referencinės reikšmės pakeitimo šioje transformacijoje praktiškai nėra.

 Kita didelė referencinių neadekvatumų grupė – neadekvatumai, atsiradę dėl ekstralingvistinių priežasčių. Tai ne vien tik beekvivalentė leksika, bet ir platesnės nuorodos: sakiniai, frazės ar ištisos pastraipos. Bet kuriuo atveju, tokių neadekvatumų priežastys yra objektyvūs kultūriniai, istoriniai, geografiniai ir kitokie tautų skirtumai, o taip pat  ir konkreti situacija, platusis kontekstas, kurio ribos susilieja su skaitytojo bendromis žiniomis, išsilavinimu, apsiskaitymu ir t. t. Visi šie faktoriai dažnai ir būna daugelio referencinių neadekvatumų priežastis. Tai, kas originalo skaitytojui gali atrodyti savaime suprantama, vertimo skaitytojui gali nesakyti nieko arba sakyti visai ką kita. Todėl įveikti ekstralingvistinius neadekvatumus reiškia perduoti vertimo skaitytojui tą informaciją, kurią atitinkamas teksto vienetas turi originalo skaitytojui. Ši informacija gali būti referencinė ir pragmatinė. Perduoti tokio pobūdžio neatitikimų referencines reikšmes yra žymiai lengviau negu jų pragmatines reikšmes: kultūrines asociacijas, tautos kolektyvinius vaizdinius ir pan. (prie jų sugrįšime aptardami pragmatinių neadekvatumų kompensaciją). Leksikos lygmeniu specifinių realijų reikšmė gali būti perduodama keletu būdų: a) transkripcija arba transliteracija, b) kalkiavimu, c) parenkant artimą atitikmenį, d) aprašomuoju būdu. Pastarasis būdas gali būti laikomas universaliausiu, kadangi aprašyti paprastai galima bet kokią svetimą realiją ar reiškinį (nors ir ne visada pakankamai tiksliai). Aprašant patekiami pagrindiniai svetimos realijos bruožai ir taip vertimo skaitytojas yra su ja supažindinamas. Tiesa, ne visada racionaliausia yra naudoti šį būdą. Kartais būna daug parankiau rinktis kitą iš minėtų būdų – trankripciją, apytikrį vertimą ar pan. Vertėjas turi nuspręsti, kuris būdas tinkamiausias kiekvienu konkrečiu atveju. Tai jis gali padaryti remdamasis savo nuojauta ir bendra situacija. Štai keletas pavyzdžių:

At last an empty cab turned up... (Jerome K. Jerome, 1994, p. 47). – Pagaliau pasirodė tuščias kebas (Jerome K. Jerome, 2000, p. 58). Šiuo atveju vertėja pasirenka transkripciją: cab – kebas, nors kitoje vietoje cab verčia žodžiu vežikas, tačiau angliškas žodis cab tokios reikšmės neturi: No cab came by... (Jerome K. Jerome, 1994, p. 45). – Pro šalį nevažiavo joks vežikas... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 56). She was nuts on public houses... (Jerome K. Jerome, 1994, p. 49). – Ji tiesiog dievino smukles... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 62). Public house (dažniausia vadinama pub) yra savotiška angliška realija – klubo, aludės ir užeigos namų derinys. Vertėja parenka apytikrį lietuvišką atitikmenį – smuklė.

Kitas pavyzdys: There was the Gladstone and the small hand-bag, and the two hampers... (Jerome K. Jerome, 1994, p. 45). – Didelis lagaminas, rankinis krepšys, dvi pintinės... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 56). Gladstone yra odinis sakvojažas (Gladstone bag), kurio pavadinimas susijęs su gamintojo firmos pavadinimu (Webster‘s encyclopedic unabridged dictionary, 1996, p. 809), todėl į lietuvių kalbą yra verčiamas tiesiog kaip lagaminas.

Savotišką tokios leksikos grupę sudaro tikriniai vardai, kurie originalo skaitytojui sukelia plačias asociacijas, tuo tarpu vertime jie mažai tepasako. Tačiau tokio pabūdžio prasmių neatitikimai susiję ne su referencinėmis, bet su pragmatinėmis reikšmėmis. Norint perduoti jų referencinę reikšmę dažniausia tenka paaiškinant ją išnašoje arba pasikliauti skaitytojo bendru išsilavinimu:

“Why, the Alhambra would almost be more lively,” said Harris... (Jerome K. Jerome, 1994, p. 182). – Na, “Alhambroje” - būtų kur kas smagiau, - pasakė Haris,... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 233). Išnašoje paaiškinta: Alhambra – Varjetė teatras vakarinėje Londono dalyje.

... you couldn’t get a Referee for love or money... (Jerome K. Jerome, 1994, p. 12) - ...”Referi”, nors užsimušk, negali gauti... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 13). Išnašoje paaiškinta: Referi – laikraščio pavadinimas.

George never went near the water until he was sixteen. Then he and eight other gentlemen of about the same age went down in a body to Kew one Saturday, with the idea of hiring a boat there, and pulling to Richmond and back; one of their number, a shock-headed youth, named Joskins, who had once or twice taken out a boat on the Serpentine, told them it was jolly fun, boating! (Jerome K. Jerome, 1994, p. 149). – Džordžui neteko būti arti vandens, kol jam sukako šešiolika metų. Tada jis drauge su kitais aštuoniais maždaug jo amžiaus džentelmenais vieną šeštadienį nuvyko į Kju, ketindami ten išsinuomoti valtį ir nusiirti iki Ričmondo ir atgal. Vienas bukagalvis jaunuolis iš jų grupės, pavarde Džoskinsas, vieną ar dusyk plaukiojęs valtimi Serpentaine, jiems pasakojo, kad irstytis valtimi yra be galo smagu (Jerome K. Jerome, 2000, p. 191). Šiuo atveju autoriui svarbu pabrėžti irkluotojo nepatyrimą, todėl skaitytojas turi žinoti, kad Serpentinas yra nedidelis tvenkinys Londono Haid parke, kur galima paplaukioti laiveliais, be to anglai tradiciškai čia plaukioja per Kalėdas (Oxford Guide to British and American culture, 2000, p. 483-484). Tai vertėja ir paaiškina išnašoje (Jerome K. Jerome, 2000, p. 191).

Kita vertus, dažnai tokio aiškinimo neprireikia, jei pavadinimas būna gana gerai žinomas, nuspėjamas arba nėra pakankamai reikšmingas.

Tačiau ekstralingvistinio pobūdžio neatitikimai neapsiriboja vien beekvivalente leksika. Prie jų taip pat šliejasi ir platesnės nuorodos į įvairias realijas, konvencijas arba į platesnį kontekstą. Tokius neatitikimus sunkiau įveikti, nes jie reikalauja išsamaus paaiškinimo. Vertėjas turi arba pateikti trumpą situacijos paaiškinimą išnašoje, arba, jei jo nuomone šis ekskursas nėra itin svarbus, apsieiti be jos.

Pvz., Montmorency gave a cry of joy– the cry of a stern warrior who sees his enemy given over to his hands – the sort of cry Cromwell might have uttered when the Scots came down the hill... (Jerome K. Jerome, 1994, p. 124). – Monmorensis suurzgė patenkintu balsu – balsu žiauraus kario, kuris mato, kad jo priešo likimas jo rankose, - tokiu balsu tur būt šaukė Kromvelis, kai škotai leidosi nuo kalno... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 159). Romane pasinaudojama aliuzija (J. A. Cuddon, 1999, p. 27) į XVII amžiaus Anglijos istorijos ivykius  bei į anglų politiko Oliverio Cromwellio (1599-1658) gyvenimo faktus (Oxford Guide, 2000, p. 137). Ši istorinė aliuzija matyt pakankamai gerai žinoma anglų skaitytojui, tačiau vertėja priversta pateikti trumpą paaiškinimą išnašoje: „užuomina į 1650 metus...“ (Jerome K. Jerome, 2000; p 159).

Taip pat ir kitoje panašioje istorinėje nuorodoje neišsiverčiama be paaiškinimų:

... we could almost fancy that the centuries between us and that ever-to-be-famuos June morning of 1215 has been drawn aside... (Jerome K. Jerome, 2000, p. 104) – mes beveik pajutome, kad šimtmečiai, kurie mus skiria nuo neužmirštamojo 1215 metų birželio mėnesio ryto, išnyko ... (ten pat, p. 134). Norėdamas suvokti šios nuorodos prasmę skaitytojas turi būti gerai susipažinęs su Anglijos istorija, todėl vertėja pateikia išsamesnį paaiškinimą: 1215 m. birželio mėnesio 15 d. Ranimide baronai privertė karalių Džoną pasirašyti Didžiąją Chartiją, kuri apribojo karaliaus valdžią ir gynė feodalinių lordų interesus. Tiesa, net ir čia ne visada būtini tokie paaiškinimai, nes dažnai vertimo skaitytojas iš konteksto gali nesunkiai nuspėti, apie ką kalbama. Aiškinti būtina tik tada, kai konkreti nuoroda būna itin svarbi, kurios nesupratus būtų sunku suvokti visą tekstą. Tuo tarpu minėtuose pavyzdžiuose šie neatitikimai minimalūs.

Kai kuriais atvejais panašias nuorodas galima paaiškinti pačiame tekste:

We had a good deal of trouble with steam-launches that morning. It was just before Henley week, and they were going up in large numbers... (Jerome K. Jerome, 1994, p. 127). – Tą rytą turėjome vargo su gariniais kateriais. Buvo kaip tik prieš Henlio regatą ir daugybė jų zujo po upę (Jerome K. Jerome, 2000, p. 162). Čia kalbama apie kasmetines prie Temzės upės esančiame Henlėjaus mieste  nuo 1834 metų vykstančias irklavimo varžybas, kurios rengiamos per garlaivių regatą, vadinamą Henlėjaus savaite (Oxford Guide to British and American culture, 2000, p. 248).Kadangi tai gali būti ne visai aišku vertimo skaitytojui, todėl verčiama ne Henlėjaus savaitė, o Henlėjaus regata.

Kitame pavyzdyje kalbama apie “Margeito negrus” – Anglijos kurortinio miesto Margeito, kuriame dažnai lankydavosi XIX amžiaus Londono gyventojai (Oxford Guide to British and American culture, 2000, p. 332)  ir kuriame būdavo daug gatvės dainininkų:

George put the blazer on and asked us what we thought of it. Harris said that, as an object to hang over a flower-bed in early spring to frighten the birds away, he should respect it; but that, considered as an article of dress for a human being, except a Margate nigger, it made him ill (Jerome K. Jerome, 1994, p. 60). – Džordžas apsivilko palaidinę ir paklausė, kaip mums atrodo. Haris pasakė, kad kaip daiktas, kuris kabinamas pavasarį prie gėlių lysvės paukščiams baidyti, jis vertas dėmesio. Bet pagalvojus, jog čia yra aprangos dalis, skirta bet kokiai žmoniškai būtybei, išskyrus nebent tik Margeito negrą, jam darosi bloga (Jerome K. Jerome, 2000, p. 77). Čia vertėja taip pat pateikia paaiškinimą išnašoje: Anglijos pajūrio kurorte Margeite tarp kitų pramogų yra dainuojamos negrų dainos. Jų atlikėjai dažnai apsirengia kaip negrai.

Kartais panašios nuorodos būna pakankamai sudėtingos ar ne visiškai aiškios, todėl jų paaiškinti išnašose nepavyksta.

“We shall not want any tea”, said George, “but we’ll have a good round, square, slap-up meal at seven – dinner, tea, and supper combined (Jerome K. Jerome, 1994, p. 35). – Popietinės arbatos mes negersime, - pasakė Džordžas, - bet gana sočiai ir prašmatniai valgysime septintą valandą: tai bus kartu pietūs, arbata ir vakarienė (Jerome K. Jerome, 2000, p. 42). Čia tea nėra šiaip arbatos gėrimas, tačiau Anglijoje paplitęs lengvas užkandis tarp priešpiečių ir pietų (Oxford Guide to British and American culture, 2000, p. 530). Be to, pietūs Anglijoje valgomi žymiai vėliau – apie šeštą valandą (Oxford Dictionary of English. Oxford University Press, 2003, p. 489). Todėl tokius neatitikimus vertėja bando kompensuoti žodį tea versdama popietine arbata.

Kitame pavyzdyje tokios nuorodos į vietines realijas dar sudėtingesnės, todėl vertėja net nesiima jų aiškinti:

The London Journal duke always has his “little place” at Maidenhead; and the heroine of the three-volume novel always dines there when she goes out on the spree with somebody else’s husband (Jerome K. Jerome, 1994, p. 117). – Kiekvienas hercogas iš “Londono žurnalo” turi Meidenhede “namuką”, o tritomių romanų herojės visuomet ten pietauja, kai išvyksta palėbauti su svetimais vyrais (Jerome K. Jerome, 2000, p. 150). Šiuo atveju romano skaitytojas turėtų prisiminti anglų literatūros kūriniams būdingus tam tikrus momentus, todėl romano vertėja neaiškina, kas yra “Londono žurnalas”  ar kas būdinga „tritomių romanų herojėms“. Panašiais atvejais jau sunku atskirti ribą tarp referencinių ir pragmatinių reikšmių. Kaip matėme, referencinių reikšmių neatitikimus galima įveikti daugeliu būdų. Žymiai sunkiau yra įveikti pragmatinių reikšmių neatitikimus. Referencinis adekvatumas daugeliu atveju gali būti pasiektas su minimaliais praradimais, tačiau apie pragmatinių reikšmių perkėlimą galima kalbėti tik sąlygiškai – kaip apie siektiną idealą.

 

Straipsnyje siekta aptarti semantinio nedeakvatumo kompensacijos būdus Jerome K. Jerome romane „Trise valtimi (neskaitant šuns)“. Vertimas iš esmės yra kūrybinė veikla, todėl semantinio neadekvatumo kompensacija – tai be galo individuali šio kūrybinio proceso dalis. Vertimo teorija, besiremianti gretinamąja kalbotyra, padeda atskleisti originalo ir vertimo kalbų struktūrų skirtumus. Kai nustatomi įvairių kalbos lygmenų skirtumai, palengvėja pagrindinis vertėjo uždavinys – pasiekti maksimalų adekvatumą. Tačiau konkrečiame tekste kiekvienas vertėjas randa savų būdų, kurie priklauso nuo daugybės individualių faktorių. Šių faktorių tyrinėjimas yra be galo sudėtinga sritis, kadangi jie toli išeina už pačios kalbos ribų ir apima daugelį su ja tiesiogiai nesusijusių disciplinų.

Straipsnyje siekta apžvelgti, kokias priemones panaudojo Jerome K. Jerome romano „Trise valtimi (neskaitant šuns)“ vertėja siekdama įveikti ar sumažinti iki minimumo semantinio praradimo atvejus. Pastebėta, kad romano grožinio teksto turinio visuma – sudėtingas komunikacinis aktas: jame susipina referencinės, pragmatinės, konotacinės ir struktūrinės reikšmės, todėl ir vertime šią sudėtingą informacinę struktūrą siekiama atkurti harmoninga visuma.

Romano tekste pasireiškiančius neatitikimus vertėja maksimaliai sumažina, nes mato visą tekstą, todėl gali juos neutralizuoti ne konkretaus žodžio ar sakinio lygmeniu, bet atsižvelgdama į teksto visumą. Tokia vertimo nuostata atveria plačias kompensacijos  galimybes, tačiau, kaip minėjome pradžioje, ji negali garantuoti visiško adekvatumo. Semantiniai praradimai vertime yra neišvengiami, todėl kompensacija gali suteikti tik maksimalaus ekvivalentiškumo galimybę. Šie kompensacijos būdai yra be galo įvairūs ir individualūs. Jie labai susiję su konkrečiu vertimu, todėl neįmanoma pateikti griežtos jų klasifikacijos ar konkrečių nurodymų vertėjui. Straipsnyje siekta (nagrinėjant konkretaus kūrinio vertimą) aptarti ir apibendrinti įvairias kompensacijos priemones ir pateikti maksimaliai įmanomą semantinių neatitikimų ir jų kompensacijos būdų bendrą vaizdą. Pasirinkto romano semantinių nedeakvatumų kompensacijos analizė negali pretenduoti į išsamumą, kadangi buvo pasiremta tik vieno konkretaus kūrinio aptarimu, tačiau siekta pateikti aiškų vaizdą, kuris gali padėti vertėjams.

____________________

 

* Ekvivalentiškumas - ryšys tarp originalaus teksto (ar teksto elemento) ir vertimo teksto (ar teksto elemento), kai yra išsaugotas originalo teksto turinys, forma, stilius (Masaitienė 1996, p. 80).

 

 

  

1.       Ambrasas-Sasnava K., 1984,  Vertimo tyrinėjimai. Vilnius: Mokslas.

2.      Armalytė O., Pažūsis L., 1990, Vertimo teorijos pradmenys: (mokymo priemonė). Vilnius: Vilniaus universitetas.

3.       Bell Rogert T., 1994, Translation and translating: theory and practice. London and New York: Longman. Catford J. C. A. Linguistic Theory of Translation. London, 1965. Cit. pagal Бархударов 1975.

4.       Collins Cobuild English Dictionary, 1998, Harper Collins Publisher.

5.       Cuddon J. A., 1999, The Penguin Dictionary of Literary Terms and Literary theory. Penguin books.   

6.       Gudavičius A., 2000, Etnolingvistika. Šiaulių universitetas.

7.       Jacobson R. On Linguistic Aspects of Translation. “On Translation”, ed. by R. Brower, Cambridge, Mass., 1959. Cit. pagal Бархударов 1975.

8.       Jerome K. Jerome, 1994, Three Men in a Boat. Penguin Books.

9.       Jerome K. Jerome, 2000, Trise valtimi (neskaitant šuns). Vertė E. Kuosaitė-Jašinskienė. Vilnius: Pasviręs pasaulis.

10.    Lietuvių literatūros enciklopedija,2001.Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.  

11.    Masaitienė D., 1996, Apie vertimo ekvivalentiškumą. Darbai ir dienos. Nr.2 (11). 

12.    Mažeikienė V., 2000, Dešimtosios mūzos užkariavimo strategija ir taktika, Kaunas: Šviesa.

13.    Piesarskas B., Didysis anglų – lietuvių kalbų žodynas, 1998. Vilnius: Alma littera.

14.    Koller 1989 – Koller W. Equivalence in Translation Theory. In A. Chesterman (ed.) Readings in Translation Theory, Helsinki Oy Finn Lecture Ab., 1989. Cituota pagal D. Masaitienės „Apie vertimo ekvivalentiškumą“.

15.    Oxford Dictionary of English, 2003, Oxford University Press.

16.    Oxford Guide to British and American culture, 2000, Oxford University Press.

17.    Webster’s encyclopedic unabridged dictionary, 1996, New York: Gramercy books.

18.    Бархударов Л. С., 1975, Язык и перевод. Москва: Международные отношения.

19.    Федоров А. В., 1958, Введение в теорию перевода. Москва: Международные отношения.

20.    Швейцер А. Д., 1988, Языковые и внеязыковые аспекты перевода. Москва: Наука.

 

 

Summary

 

Translation problems arise because of the semantic inadequacy in the process of translation. Adequacy of translation means not just exact rendering of referencial information, but also many other aspects of the original text: its stylistic features, various connotative shades of meaning, certain cultural aspects and even some formal characteristics of the original text. The article dicusses the ways of compensating semantic inadequacy in the translation of the novel “Three Men in a Boat“ by Jerome K. Jerome into the Lithuanian language. It can be noticed that the translator of the novel has to possess knowledge about the allusions linked to the English culture, history, literature some places, therefore the correct notices should be given for the reader. Therefore, all kinds of translatory transformations are allowed as long as they help to achieve this goal, i. e. make the translation text as close to the original as possible.