Titulinis
 
 

 
Spausdinti
KELIOS PASTABOS
APIE MARGARET ATWOOD APSAKYMO „THE AGE OF LEAD“ - „ŠVINO AMŽIUS“
VERTIMĄ
 
Valdas V. Petrauskas
 
 
Kadaise, labai labai seniai, „Pergalės“ (dabar – „Metų“) žurnale apie vieną amžinatilsį vertėją (J. S.) buvo išspausdintas toks ketureilis:
           
Pilk, armonika, garsus,
Ech, trieile, groki,
Kaip išversiu – nesvarbu,
Pinigai svarboki!
 
Šis ketureilis, žinoma, – banalus juokelis, tačiau atkilo iš atminties beskaitant Margaret Atwood apsakymo „The Age of Lead“ - „Švino amžius“ vertimą (knygoje "Didžiųjų XX amžiaus rašytojų apsakymai“, vertėjas - G. Kudarauskas). Pirmiausia „Knygų sienoje“ perskaičiau poeto ir eseisto Kęstučio Navako atsiliepimą apie šią knygą. Cituoju:
„Antologiją sudarė PAR nobelistė Nadine Gordimer. Įdomus projektas, susijęs su labdara, todėl išleistas daugybėje šalių. Neįmanoma atrinkti visų geriausiųjų, to ir nereikia tikėtis, tačiau tokie autoriai kaip E. Mphalele ar N. Ndebele čia kiek už ribos. Su dauguma kitų turinio pozicijų galima sutikti. Klaustukai du. Pirmas: didžiuosius meistrus verčia didžiųjų meistrų dar nevertęs vertėjas. Antras: meistrai įvairiakalbiai, tačiau visi verčiami iš anglų kalbos. Rezultatas nei labai nudžiugino, nei labai nuvylė. Blykstelėjo pora pasibaisėtinų vietų, tačiau dažniausiai vertimas nekliuvo (skaičiau dar ne visus apsakymus). Skaityti galima, apsakymų rasime nuostabių. Tačiau džiaugtis kažkodėl nepuolu.“
Šį tą norėčiau pridurti prie gerb. poeto nuomonės, atsiliepdamas į jo antrą klausimą: 2006 m. viduryje Rusijos leidykla „Открытый мир“ irgi išleido tą pačią antologiją, antrašte «Совсем другие истории», nurodydama, jog versta iš anglų kalbos: пер. с. англ. Блейз А., Осипов А., Федоров В. (beje, peržiūrėjęs visą kūrinių sąrašą, pastebėjau, jog visus kūrinius vertė - переводчик: А. Блейз). Vadinasi, leidykla Alma Littera ne pirma ir, galimas daiktas, ne paskutinė atliko tokį eksperimentą.
Į pirmą klausimą galėčiau atsakyti to paties K. Navako žodžiais: „...džiaugtis kažkodėl nepuolu.“
Pagrindinis trūkumas: pažodiškumas, trūksta vertimo kalbos aiškumo, juntama originalo sintaksės įtaka.
Kai vertimas pažodinis, nuo pat pirmos pastraipos kyla daug neaiškumų. Pavyzdžiui, „The man has been buried for a hundred and fifty years”=„Vyras išgulėjo po žeme šimtą ir penkiasdešimt metų.“? A man – reiškia ne vien „vyras“, bet ir „žmogus“, kuris šiuo atveju geriau tiktų. Antra vertus, kodėl – „šimtą ir penkiasdešimt metų“? Tuomet, verčiant iš vokiečių kalbos, reikėtų rašyti: „penkiasdešimt ir šimtą metų“? Toliau: kas tie „they=jie“ sakinyje: „They dug a hole in the frozen gravel“ = “Jie iškasė jam gilią duobę įšalusioje žemėje“? „Asmeninius anglų kalbos sakinius, kurių veiksnys yra įvardis they visai nebūtina versti asmeniniais sakiniais su įvardžiu jie, ypač jei ne visai aišku, kokį daiktavardį tas įvardis pavaduoja: (...) Jie atjungė nuo jos laidus, vamzdelius ir aparatą = Nuo jos buvo atjungti laidai, vamzdeliai ir aparatas.“ (Kalbininkės Ritos Urnėžiūtės pranešimas, skaitytas LLVS seminare "Vaikų ir jaunimo literatūros vertimas" 2005-11-16 „Šis tas apie vaikų ir paauglių literatūros vertimų kalbą ir stilių: iš 2002–2004 m. pasiskaitymų“.) Vertėjui, ypač pradedančiajam (o gal G. Kudarauskas toks ir yra?) būtų labai pravartu pasiskaityti bent jau tuos straipsnius, kuriuos galima rasti Lietuvos Literatūros vertėjų sąjungos tinklalapyje.
Tad nenuostabu, jog nuo pat pirmų pastraipų vertėjas darko tekstą, perpasakodamas jį ir išmesdamas tai, kas netelpa į Prokrusto lova paverstą sakinį. Pavyzdžiui (neišverstas teksto vietas paryškinu riebiu šriftu):
„They dug a hole in the frozen gravel, deep into the permafrost, and put him down there so the wolves couldn't get to him.“ = „Jie iškasė jam gilią duobę įšalusioje žemėje ir nuleido jį žemyn, kad vilkai nesuėstų.“ 
Neišverstas grunto apibūdinimas - Gravel = žvyras, permafrost = amžinasis įšalas; „the wolves couldn't get to him“ = „vilkai neprieitų, nepasiektų“, tačiau vertėjas plačiau paaiškino: „kad vilkai nesuėstų“.
„The freezing water has pushed his lips away from his teeth into an astonished snarl...“ = „Nuo sušalusio vandens lūpos šiek tiek atsikišusios į priekį.“
Neišverstas mimikos apibūdinimas: astonished snarl = nustebusi mina.
„You're just like your father. Free as the birds, out all night, do as you like...“ = „Visai kaip tėvas. Abudu laisvi kaip paukščiai, darote, ką tik norite...“
Neišversta: out all night = naktimis negrįžta namo.
Verčiant laisvai, stačiai perpasakojant tekstą, sugriaunama sakinių struktūra, sugadinamas autorės stilius: “When they dug the hole the permafrost was exposed to the air, which was warmer. This made the permafrost melt. But it froze again after the man was covered up, so that when he was brought to the surface he was completely enclosed in ice. = Kol kasė duobę, amžinasis įšalas, gavęs šiltesnio oro, ėmė tirpti. O kai užkasė, vėl sušalo. Taigi, kai vyrą iškėlė, jis buvo visas sušalęs į ledo gabalą.“
Gal geriau būtų taip: „Bekasant duobę, į amžinąjį įšalą plūstelėjo šiltesnis oras. Įšalas ėmė tirpti. Tačiau, užkasus kapą, žemė vėl įšalo, tad iškeltas lavonas buvo visas įšalęs į ledą.“
Dar viena teksto atkarpa, pažodinio vertimo ir negailestingo susidorojimo su tekstu pavyzdys. Verčiama nepaisant elementarių lietuvių kalbos meninio teksto reikalavimų ir išmetant tai, ko nesugebama išversti netgi pažodžiui:
 
He was one of the first to die. This is why he got a coffin and a metal nameplate, and a deep hole in the permafrost—because they still had the energy, and the piety, for such things, that early. There would have been a burial service read over him, and prayers. As time went on and became nebulous and things did not get better, they must have kept the energy for themselves; and also the prayers. The prayers would have ceased to be routine and become desperate, and then hopeless. The later dead ones got cairns of piled stones, and the much later ones not even that. They ended up as bones, and as the soles of boots and the occasional button, sprinkled over the frozen stony treeless relentless ground in a trail heading south. It was like the trails in fairy tales, of bread crumbs or seeds or white stones. But in this case nothing had sprouted or lit up in the moonlight, forming a miraculous pathway to life; no rescuers had followed.
 
Jis mirė vienas pirmųjų. Todėl dar gavo karstą ir metalinę plokštelę su vardu, ir gilią duobę amžinojo įšalo žemėje - jo draugams dar pakako energijos ir pamaldumo tokiems dalykams. Laikui bėgant ir reikalams prastėjant, reikėjo taupyti energiją sau patiems, lygiai kaip ir maldas. Ilgainiui jų maldos pasidarė nebereguliarios, tapo karštligiškos, o netrukus ir beviltiškos. Vėliau mirusieji dar gaudavo antkapį, supiltą iš akmenų, o paskutiniai nebegavo nė to. Iš jų teliko kaulai, batų padai ir viena kita atsitiktinė saga, išsibarstę po sušalusią, pliką, negailestingą žemę jų kelyje į pietus. Tai buvo tarsi pasakų kelias iš duonos trupinių, sėklų ir baltų akmenukų. Tik čia niekas nesužaliavo ir jokia žvaigždė neįsižiebė nakties danguje, kad nušviestų jiems stebuklų taką į atgal gyvenimą, jokie gelbėtojai neatsekė jų pėdomis. (G. Kudarauskas)
 
Juoduoju humoru dvelkia žodžiai, jog numirėlis „gavo karstą ir metalinę plokštelę su vardu, ir gilią duobę“, „Vėliau mirusieji dar gaudavo antkapį, supiltą iš akmenų, o paskutiniai nebegavo nė to“, o „pakako energijos“ ir „reikėjo taupyti energiją“ lyg ištraukta iš žiniasklaidos apie energijos poreikius miesto ūkyje. Sakinys „There would have been a burial service read over him, and prayers“ – neišverstas, kaip ir žodis „nebulous“ kitame sakinyje. Neaišku, ką reiškia sakinys: „Ilgainiui jų maldos pasidarė nebereguliarios, tapo karštligiškos, o netrukus ir beviltiškos“.
Vargu ar kas nors skaitydamas pagalvos, kad vertėjo sakinys „pasakų kelias iš duonos trupinių, sėklų ir baltų akmenukų“ – tai užuomina į Brolių Grimų pasaką «Der Räuberbräutigam» („Jaunikis plėšikas“), kurios įvaizdžiu pasinaudojo M. Atwood  (The Robber Bridegroom by Brothers Grimm), apie mergelę, atsekusią taką per girią tik todėl, kad „the peas and lentils had sprouted, and grown sufficiently above the ground, to guide them in the moonlight along the path“ Tikriausiai neįtaręs, jog autorė pasinaudojo pasakos įvaizdžiu, vertėjas sukūrė savo versiją apie tai, jog niekas „nesužaliavo“, atrado žvaigždžių nakties danguje ir „stebuklų taką atgal į gyvenimą“.
Aš būčiau išvertęs maždaug taip:
„Jis mirė vienas pirmųjų. Todėl ir palaidotas karste su vardine metaline plokštele, gilioje duobėje, amžinojo įšalo žemėje, nes jo draugams dar užteko jėgų ir pagarbos mirusiesiems. Jie atliko laidotuvių apeigas ir pasimeldė. Laikui bėgant, ateitis atrodė vis miglotesnė, o reikalai negerėjo, tad reikėjo taupyti jėgas ir melstis už save. Beje, jie nustojo melstis, kaip buvo įpratę: melsdavosi bet kada, nusiminę, netekę vilties. Vėliau mirusiesiems dar sukraudavo antkapį iš akmenų, o dar vėliau - netgi tam nebeturėjo jėgų. Tame kelyje į pietus per plyną, negailestingą, sušalusią kaip akmuo žemę kiekvieno jų kelionės pabaigą žymėjo nebent pabiri kaulai, puspadžiai, viena kita saga. Lyg duonos trupiniai, grūdeliai ar balti akmenukai, pasakose ženklinantys kelią. Tik čia niekas jiems nesudygo, niekas nenušvito mėnesienoje ir nenudriekė stebuklingo tako į gyvenimą; nei gelbėtojai neatsekė jų pėdomis.“
 
Pažodiškumo neišvengta ir tokiame sakinyje: „He even has eyeballs, except that they aren't white but the light brown of milky tea. With these tea-stained eyes he regards Jane“ = „Jis netgi turi akių obuolius, tik jie jau nebe balti, o rusvos spalvos kaip arbata su pienu. Šiomis arbata dažytomis akimis jis stebeilija į Džeinę.“
Reikėtų versti: „Išlikę netgi akių obuoliai“, ir, žinoma, ne lavonas „stebeilija į Džeinę“ „arbata dažytomis akimis“ (sic!), bet „akys žiūri į Džeinę“, o turint galvoje M. Atwood pomėgį kartais vartoti gana drąsius palyginimus, galima būtų pasakyti net: „tos arbatinės (?) akys žiūri į Džeinę“.
 
M. Atwood mėgsta žaisti asociacijomis, įterpti įvairių standartinių posakių, stengdamasi išgauti tam tikrą efektą. Kompiuterijoje plačiai vartojamas akronimas WYSIWYG - What You See Is What You Get (angl. tai ką matote, atitinka tai, ką gausite), kalbant apie kompiuterines programas, kai norima apibūdinti kokią nors programinę įrangą, kurios turinio išvaizda rengimo metu yra labai panaši į tos programinės įrangos pateikiamo galutinio produkto išvaizdą. Tad ir čia vertėjas nepasitikrino, tokį plačiai žinomą posakį išversdamas taip: Kas žvelgia į tave, tas ir pagauna, nors tas akronimas WYSIWYG pateiktas ir B. Piesarsko „Didžiajame anglų-lietuvių kalbų žodyne“, o šiuo atveju būtų galima paprasčiausiai pasakyti: Ką matai, tą ir turi.
Beje, M. Atwood apsakyme šis posakis pateikiamas savotiškai – prie veiksmažodžio „get“ pridedama galūnė „s“:What You See Is What You Gets . Kaip aiškina vertėjas, atsakydamas į jam suteiktą Antipremiją (Lietuvos rytas Laiškai redaktoriui: Nužudyti gladiatorių gali ir menkas vertėjas, bet vertėją užmušti – dar lengviau): "Originale juokais iškraipoma veiksmažodžio forma, panašius iškraipymus mes, lietuviai, reiškiame bendratimi". Deja, čia ne „juokais iškraipoma veiksmažodžio forma“, o paprasčiausiai taip kalba kai kurie tam tikro visuomenės sluoksnio atstovai, prikergdami "s" prie veiksmažodžių, kur visiškai nedera, arba prie kai kurių kitų žodžių (anyway- anyways ir pan.) ir tai ne Pigeon English, kad lietuviškai tą stilistinę priemonę būtų galima perteikti bendratimi. (Palyginti rusiškai: рюмка еще запотевшая .......ждемс .... кушать поданос - pridedama "s" žodžio gale.) Lietuviškai būtų galimas toks variantas: Nu, ką matai, tą ir turi.
Keisčiausias yra vienas dalykas: vertime juntama rusų kalbos įtaka, verčiant kai kuriuos frazeologinius posakius. Pavyzdžiui: „Franklin, my dear, I don't give a damn.“ = „Franklinai, drauguži, man ant tavęs nusispjaut." Lietuviškai sakome: man nusispjaut į tave.
„I pinch and I scrape and I work my fingers to the bone, and what thanks do I get?“ = „Spaudžiu paskutinį skatiką, dirbu iki sąmonės netekimo, ir ką už tai gaunu?“
Posakiai: „pinch and save/scrape“ reiškia „taupyti, spausti centą prie cento“; „to work one’s fingers to the bone“ reiškia „dirbti išsijuosus/šviesios dienos nematant“.
Taigi aš versčiau taip: „Spaudžiu centą prie cento, dirbu šviesios dienos nematydama, ir kas man ačiū pasako?“  
Galima rasti ir daugiau tokių rusicizmų, todėl yra ne tik keista, bet šiek tiek įtartina, iš kokios kalbos galėtų būti versta. Mano pastabos neapima viso apsakymo, nes širdis neleidžia toliau vardyti klaidų – norisi ne redaguoti, o tiesiog versti viską iš naujo.
Galima būtų vertėją „nuskalpuoti“, tačiau ką darė redaktorius? Tokių vertimų yra labai daug, ir daugelyje leidyklų. Jei vertėjas G. Kudarauskas yra jaunas ir pradedantysis, linkiu mokytis iš patyrusių vertėjų, lankyti seminarus, daugiau paskaityti gerų vertimų. Ir viską tikrintis žodynuose. O svarbiausia – verčiant galvoti.
 
 
2008 m. vasaris


Skaityti komentarus (3) | Rašyti komentarą



 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Šv. Ignoto g. 5-264, Vilnius 01120
Tel. 8-698 18116
El. p. literaturosvertejai@gmail.com

APKLAUSA
Kuriuo paros metu Jums geriausiai sekasi versti?
  
  Nariams
 
 
 
  Priminti slaptažodį
© Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2017. Visos teisės saugomos.