Titulinis
 
 

 
Spausdinti
 
DVI LIETUVIŠKOS „ILIADOS“, AR VIENA? 
 
Publikuota: Naujasis Židinys/ Aidai 2008 m. Nr. 11-12, priedas "Knygų aidai" Nr. 6
 
 
Trumpa „Iliados“ vertimo istorija 
Visa Homero „Iliada“ į lietuvių kalbą yra išversta du kartus. Gydytojas Jeronimas Ralys, 1921 m. išleidęs palankiai literatūros žmonių ir visuomenės sutiktą Homero „Odisėjos“ vertimą, energingai ėmėsi versti kitą Homero poemą. Deja, iškviestas pas ligonį ir kelionėje peršalęs, Ralys susirgo ir netrukus mirė. „Iliada“ pasirodė 1930 m.1 Jos antraštiniame puslapyje randame keturių vertėjų pavardes. Nurodyta, kad „vertė J. Ralys ir S. Čiurlionienė-Kymantaitė, P. Žadeikis ir J. Talmantas“. Antraštinio puslapio antroje pusėje leidinio redaktorius Vladimiras Šilkarskis įdėjo atlikto vertimo procesą aiškinantį tekstą: „„Ilijadą“ iki XV giesmės 592 eilutės išvertė daktaras J. Ralys. Nesuskubęs net juodraščio ištaisyti, tas, didžiai nusipelnęs Lietuvių literatūrai savo „Odisėjos“ vertimu, vyras pasimirė. Šviet. Ministerija įdavė likusias giesmes išversti kun. P. Žadeikiui, visam vertimui redaguoti pakvietė žemiau pasirašiusį. Vertimą redaguojant pasirodė, kad jame yra labai daug taisytinų vietų. Tam darbui Ministerija pakvietė p. S. Čiurlionienę (I–XIV giesmės) ir p. J. Talmantą (XV–XXIV giesmės). Belyginant su tekstu ir betaisant kalbą tiek padaryta pakeitimų, kad galutiną vertimo tekstą reikia laikyti Ralio, Žadeikio, Čiurlionienės ir Talmanto bendru darbu. Komentarą sustatė p. J. Dumčius. Pirmykštis Ralio ir Žadeikio vertimo tekstas atiduotas Lietuvos Universiteto Bib­liotekai ir yra visiems prieinamas“.
1962 m. Antanas Dambrauskas redagavo Jeronimo Ralio ir kitų verstą „Iliadą“ ir, kaip galima spėti, dėl pataisymų gausos, įsirašė savo pavardę prie kitų vertėjų2, o 1981 m. paskelbė savo vertimo variantą3.
 
Darbo tikslas
Mano tyrimo tikslas buvo nustatyti Ralio ir Damb­rausko vertimų santykį. Todėl nekreipdama dėmesio į 1962 m. Dambrausko redaguotą „Iliados“ variantą, Ralio ir kitų išverstos, 1930 m. išleistos „Iliados“ tekstą lyginau su 1981 m. Dambrausko „Iliados“ vertimu. Kadangi vertimo iniciatorius ir didesnės teksto dalies vertėjas buvo Ralys, tai toliau šį vertimą vadinsiu Ralio vertimu, sutrumpintai jį žymėdama R raide. Dambrausko „Iliados“ variantas sutrumpintai bus žymimas D raide. Graikiškus pavyzdžius ėmiau iš garsaus filologo Guilelmo Dindorfo parengto „Iliados“ leidimo4.
Vienas svarbiausių Homero poetikos požymių yra epitetų gausa, beveik kiekvienas daiktavardis turi prie šono jį apibūdinantį vieną, o kartais ir du žodžius. Didelę epitetų dalį sudaro sudurtiniai epitetai. Dauguma Homero epitetų yra pastovūs. Išsirinkusi per 3100 epitetų, palyginau jų vertimą.
 
Epitetų vertimas
Palyginus Ralio ir Dambrausko vertimus, labiausiai krinta į akis tai, kad Dambrauskas iš esmės perima visą Ralio sukurtą epitetų sistemą. Tai įrodo daugybė pavyzdžių. Dambrausko pasisavinti pagrindiniai sudurtiniai epitetai sudaro ilgoką sąrašą:
 
εὐκνήμιδες Ἀχαιοί; R gražiaauliai achajai; Dgražiaauliai achajai (III. 86, 156, 304, 343, 370, 378; I. 17; II. 331; IV. 414; V. 264, 324, 668; VI. 529; VII. 57, 67, 172, 311, 430; XI. 149; XII. 141; XIII. 51, 401; XVIII. 151; XIX. 74; XXIII. 272, 658, 721);
(Ἀχαιοὶ) χαλκοχίτωνες; R variarūbiai achajai; D variarūbiai achajai (III. 127, 131, 251; II. 47, 163, 187, 437; IV. 199, 537; V. 180 (trojėnai); VI. 454; VII. 275, 444; VIII.71; X. 110, 136, 287, 368; XI. 694; XXIII. 575);
λευκώλενος Ἥρη; R baltrankė Hera; D baltrankė Hera(I. 55, 195, 208, 572; V. 711, 755, 767, 775, 784; VIII. 350, 381, 484; XIV. 277; XV. 78, 130; XIX. 407; XXI. 377, 418, 434, 512; XXIV. 55);
λευκώλενος; R baltrankė Helena (Andromacha); D baltrankė Elena (Andromachė) (III. 121; VI. 371, 377; XV. 78, 130; XIX. 407; XXI. 377, 418, 434, 512; XXIV. 55, 723);
Ἑλνη (Θτις) ἠύκομος; R gražplaukė Helena (Tetida ir kitos); D gražplaukė Elena (Tetidė ir kitos) (I. 36; II. 689; III. 328; IV. 512; VI. 92, 273, 380, 383; VIII. 82; IX. 339, 624; X. 5; XI. 369, 505; XIII. 766; XVI. 860; XXIV. 466);
εὐπλόκαμος; R gražiaplaukė; D gražiaplaukė (XXII. 442, 449);
Ἑλνη τανύπεπλος; R ilgarūbė Helena; D Elena ilgarūbė(III. 228);
ἑλεσίπεπλος; R ilgarūbė; D ilgarūbė (VI. 442; VII. 297);
Θτις τανύπεπλος; R ilgarūbė Tetida; D ilgarūbė Tetidė (XVIII. 385, 424);
εὐπεπλος; R gražiarūbė; D gražiarūbė (VI. 372, 378, 383; XXIV 769);
ἀργυρότοξος; R sidabralankis; D sidabralankis (I. 37, 451; II. 766; V. 449, 517, 760; VII. 58; X. 515; XXI. 229);
καλλιπρῃος; R gražveidė; D gražveidė (I. 143, 185, 310, 323, 346, 369; IX. 665; XI. 224; XV. 87; XIX. 246; XXIV. 607, 676);
Νστωρ ἡδυεπής; R Nestoras saldžiabylys; D Nestoras saldžiabylys (I. 248);
χρυσόθρονος Ἥρη; R Hera auksasostė; D auksasostė Hera (I. 611; XIV. 153; XV. 5);
πολύπτυχος Ὄλυμπος; R daugiadaubis Olimpas; D daugiadaubis Olimpas (VIII. 411);
Ζεὺς ὑψιβρεμτης; R Perkūnvaldis Dzeusas (I. 354; XII. 68); perkūnvaldis Dzeusas (XVI. 120);
τερπικραυνος Ζεύς; R perkūnvaldis Dzeusas; D perkūnvaldis Dzeusas (II. 478);
ἐρίγδουπος; R perkūnvaldis; D perkūnvaldis (V. 672; VII. 411; X. 329; XII. 235; XIII. 154; XV. 292; XVI. 88);
ἀιγίοχος Ζεύς; R aigidvaldis Dzeusas; D egidvaldis Dzeusas (I. 202, 222; II. 157, 348, 375, 491, 599, 787; V. 635, 714, 733, 815);
εὐρύοπα Ζεύς; R vismatantis Dzeusas (I. 498); D visa apmatantis (VIII. 442);
εὐρύοπα Ζεύς; Rvisaregis Dzeusas; D visaregintis Dzeusas (V. 265; VIII. 206; IX. 686; XIV. 203; XVI. 241);
Κρόνος ἀγκυλομήτης; R gudramintis Kronas; D gud­ramintis Kronas(II. 319; IV. 59, 75); R gudrusis; D gudrusis (XVI. 431);
Ἥρη ἀπτοεπής; R Hera palaidaliežuvė; D Hera palaidaliežuvė (VIII. 209);
κυλλοποδίων; R klišakojis; D klišakojis(XVIII. 371; XX. 270; XXI. 331);
γλαυκῶπις Ἀθήνη; R šviesakė deivė Atėnė; D šviesakė deivė Atėnė (I. 206; II. 279, 446; V. 29, 133, 405, 420, 719; VI. 99; VII. 17, 33, 43; VIII. 357; IX. 390; X. 482; XI. 729; XVII. 567; XX. 69; XXII. 214, 238, 447);
καλλίκομος; R gražplaukė; D gražplaukė (IX. 449);
καλλιπλόκαμος; R gražplaukė; D gražplaukė (XVIII. 48);
ἀργυρόπεζα Θτις; R sidabrakojė Tetidė; D sidabrakojė Tetidė (I. 538, 556; IX. 410; XVI. 223, 574; XVIII. 127, 146, 369, 381; XIX. 28; XXIV. 89, 120);
Ἠὼς κροκόπεπλος; R geltonrūbė Aušra; D geltonrūbė Aušra(XIX. 1; XXIII. 227; XXIV. 695);
Χρις λιπαροκρήδεμνος; R šviesiašydė Charitė; D šviesiašydė Charitė (XVIII. 382);
νηῦς πολυκλήϊς; R laivai daugiairkliai; D daugiairk­liai laivai (II. 74; VII. 88; XV. 63);
νηῦς κυανόπῳρος; R juodsnapis laivas; D laivas juod­snapis(XV. 693);
καρχαρόδους; R aštriadantis; D aštriadantis(X. 360; XIII. 198);
ὠκύποδες; R žirgai greitakojai; D žirgai greitakojai(VIII. 122; XXIII. 504);
καλλίτριχος ἵππος; R žirgas gražiakartis; D žirgas gražiakartis(V. 323; VIII. 433, 504; XXIII. 223, 530);
εὔτριχαι ἵπποι; R žirgai gražiakarčiai; D gražiakarčiai žirgai (XXIII. 13);
ἵππος κυανοχαίτης; R žirgas juodkartis; D žirgas juodkartis (XX. 224);
πολυμήχανος Ὀδυσσεύς; ROdisėjas daugmintis; DOdisėjas daugmintis (IX. 308);
πολύτλας δῖος Ὀδυσσεύς; R kantrusis šviesus Odisėjas; D šviesus Odisėjas kantrusis;
χρυσόπτερος Ἶρις; R auksasparnė Irida; D auksasparnė Iridė (VIII. 398);
ποδήνεμος ὤκα Ἶρις; R vėjakojė Iridė; D vėjakojė Iridė (V. 353); R vėjakojė Irida greitoji; D greita vėjakojė Iridė (V. 368); R greita vėjakojė Irida; D greita vėjakojė Iridė (XV. 200); R vėjakojė Irida; D vėjakojė Iridė(XXIV. 95);
Ἷρις ἀελλόπους; R vėjakojė Irida; D vėjakojė Iridė (VIII. 409);
ποδώκης; R greitakojis; D greitakojis (II. 860, 874; VIII. 474; XIII. 113; XVI. 134, 165, 281, 865; XVII. 388; XVIII. 261; XX. 45; XXIII. 35, 249, 376);
ποδρκης δῖος Ἀχιλλεύς; R greitakojis skaistusis Achilas; D šviesus greitakojis Achilas (I. 121; XVI. 5; XX. 177, 413, 445; XXI. 49, 149, 222, 265; XXIII. 333, 534, 555, 828, 889; XXIV. 668);
ἡμίθεος; R pusdievis; D pusdievis (XII. 23);
θεοειδής; R dievaveidis (XI. 581; XXIV. 217, 299, 552);
θεοείκελος; D dievaveidis (XIX. 156);
εὐμμεηλίης Πρίαμος; R variaietis Priamas; D variaietis Priamas (IV. 47);
βριήπυος Ἄρης; R didbalsis Arėjas; D didbalsis Arėjas(XIII. 521);
μεγθυμοι Ἀχαιοί (γροντες); R kietabūdis Ajantas (IV. 479); D kietabūdis Ajantas (XIII. 400); R drąsus (II. 631; XII. 373); D drąsus (XVIII. 335); R tvirtabūdis(V. 25, 335; VI. 146; X. 509; XV. 440); D tvirtabūdis (V. 335; XXIII. 633); R narsus (V. 577); D narsus (V. 25, 577, VIII. 155, X. 205, 509; XI. 744; XIII. 699; XIV. 454; XV. 519; XVI. 818; XVIII. 226; XXI. 153);
δαίφρων; R narsus; D narsus (XIII. 164, 418); R protingas(XI. 450); D protingas (XXIV. 325);
κορυθαίολος Ἕκτωρ; R skaisčiašalmis Hektoras; D skaisčiašalmis Hektoras (II. 816);
χαλκοκορυστής; R skaisčiašalmis; D skaisčiašalmis (VI. 398);
εὐμμελίης; R variaetis Prijamas; D variaietis Priamas (VIII. 552);
ἀγκυλότοξοι; R kumpalankiai pajonai; D kumpalankiai pajonai (X. 428);
θωρηκτής; R tvirtašarvis; D tvirtašarvis (XII. 317); R storašarvis; D storašarvis(XV. 689, 739);
(Τρῶες) ἱππόδαμοι; R žirgvaldžiai trojėnai; D žirgvaldžiai trojėnai (VI. 460; VII. 125, 361; VIII. 194; XI. 450; XIX. 318; XXIII. 472); R žirgvaldis; D žirgvaldis (VI. 299, 460);
ἱπποκλευθος; R žirgvaldis; D žirgvaldis (XVI. 584);
ταχύπωλος; R greitažirgis; D greitažirgis (XIII. 620; XIV. 21);
ἱππόδαμος; R žirgvaldis; D žirgvaldis (V. 849; VII. 404; IX. 50);
ἱππηλτα; R žirgvaldis; D žirgvaldis (XVI. 196);
πλήξιππος; R žirgvaldis; D žirgvaldis(V. 705);
δολιχόσκιον ἔγχος; R ilgakotė ietis; D ilgakotė ietis (XVII. 516; XXI. 139; XXIII. 798);
ἀργιόδους; R baltiltis; D baltailtis (IX. 539);
ἕλιξ εἰλίπους; R jautis kumparagis; D jautis kumparagis (XV. 633);
αἰγυπιοὶ γαμψώνυχες; R vanagai kumpasnapiai; D vanagai kumpasnapiai(XVI. 428);
εὔπεπλος; R gražiarūbė; D gražiarūbė (VI. 378, 383);
εὔζωνος γυνή; R gražiajuostė mergina; D gražiajuostė mergaitė (I. 429; VI. 467); R moteris gražiajuostė; D moteris gražiajuostė (IX. 366); R gražjuostė žmona; D žmona gražiajuostė (IX. 590);
καλλίσφυρος; R gražkojė; D gražiakojė (IX. 557, 560);
κυνμυια; R šunmusė; D šunmusė (XXI. 394, 421);
εὐρυγυια (Μικήνη, πόλις, Τροίη); R platgatvė Mikėnė; D plačiagatvė Mikėnė (IV. 52; II. 12, 29, 66, 144, 329; IX. 28; XIV. 88);
κύκνοι δολιχόδειροι; R gulbės riestkaklės; D gulbės išriestakaklės(II. 460); R ilgakaklės gulbės; D gulbės ilgakaklės (XV. 692);
ἑκατόμπολις; R šimtapilė Kretė; D šimtapilė Kreta (II. 649);
ὑψίπυλος; R aukštavartis; D aukštavartis (VI. 416);
Δανη καλλίσφυρος; R gražiakojė Danaė; D gražiakojė Danajė (XIV. 319);
ἀρτιεπὴς; R gražbylys; D gražbylys (XXII. 281);
βοῶπις πότνια Ἥρη; R jautakė Hera valdovė; D Hera jautakė valdovė(I. 551, 568; IV. 50; VIII. 471; XIV. 159, 222, 263; XV. 34, 49; XVI. 439; XVIII. 239).
 
Dambrauskas Raliu seka ir tada, kai Ralys sudurtinius epitetus išvertė paprastais, nesudurtiniais epitetais arba pasinaudojo aprašomuoju vertimo būdu, perteikdamas sudurtinį epitetą keliais žodžiais:
 
ξίφος ἀργυρόηλον; R sidabru kalavijas dabintas; D kalavijas, sidabrais dabintas(III. 334, 361; II. 45; VII. 303; XIII. 610; XVI. 135; XIX. 372);
ἀγννιφος Ὄλυμπος; R snieguotas Olimpas; D snieguotas Olimpas (XVIII. 186);
Ὀλύμπιος ἀστεροπητής (Ζεύς); R Dzeusas žaibų ir perkūnų valdovas; D Dzeusas žaibų ir perkūnų valdovas (I. 609);
ἑκεργος; R šaulys Apolonas; D šaulys Apolonas (VII. 34; XV. 243, 253);
γαιήοχος; R laikytojas žemės; D laikytojas žemės (XIII. 43);
νῆες μιλτοπρῃοι; R laivai raudonai nudažyti; D laivai raudonai dažyti (II. 637);
νῆες ὠκύποροι; R greitieji laivai; D greitieji laivai(I. 421, 488; II. 351);
πολύσκαρθμος; R greitoji; D greitoji (II. 814 );
ἀντίθεος; R dieviškas; D dieviškas (XV. 421; XXIII. 360);
διογενής; R Dzeuso gentainis; D Dzeuso gentainis (IV. 358; VII. 234; VII. 249; IX. 308; IX. 624; IX. 644; XI. 464); R gentainis dievų; D gentainis dievų (XI. 819, 823);
διοτρεφής; R Dzeuso augintas (II. 196); D Dzeuso augintas (I. 176); R Dzeuso gentainis; D Dzeuso gentainis (XI. 648); R augintinis Dzeuso (II. 196); D augintinis Dzeuso(XVII. 652);
ἀρηίφιλος; R narsus; D narsusis(III. 69; XVII. 138, 346);
φιλοπτόλεμος; R narsus; D narsus (XVII. 194; XIX. 269);
μεγαλήτωρ; R didis (II. 641; VI. 395); D didis(XX. 263); R garbingasis; D garbingasis(VIII. 187); R širdis galinga; D širdis galinga (IX. 256); R širdis drąsioji; D drąsioji širdis(XI. 403);
πτολίπορθος; R tvirtovių griovėjas; D tvirtovių griovėjas (VIII. 372);
ἐγχεσίμωρος; R ietininkas; D ietininkas (II. 840);
μενεπτόλεμος; R narsus; D narsusis (XXIII. 836);
ἱπποβότης; R žirgais pagarsėjęs; D žirgais pagarsėjęs (II. 287; IV. 202);
οἶνοψ πόντος; R jūra tamsioji (VII. 88); D jūra tamsioji(II. 613);
οἶνος αἴθοψ; R tamsusis vynas; D vynas tamsus (V. 341; VI. 266; XIV. 5);
μειλίφρων ὕπνος; R miegas saldusis; D miegas saldusis (II. 34);
λοετροχόος τρίπους; R trikojis žlugtinis; D žlugtinis trikojis (XVIII. 346);
χθὼν πολυβότειρα; R žemė penėtoja; D žemė penėtoja(VIII. 73); R žemė penėtoja močia; D žemė penėtoja močia (XI. 619; XII. 158); R žemė derlinga; D žemė derlinga (XII. 194; XVI. 418);
ἐρίβωλος; R derlingas; D derlingas (IX. 329; XVI. 461; XVII. 301; XVII. 350; XVIII. 68; XVI. 673);
καλλιγύναιξ (Σπρτη, ‘Ελλς); R šalis moteriškių gražuolių; D šalis moteriškių gražuolių(II. 683);
πτολιπόρθης; R tvirtovių griovėjas Achilas; D tvirtovių griovėjas Achilas (XV. 77);
ἐπιχθόνιος; R žemės gyventojas; D žemės gyventojas(XXIV. 220).
 
Kai kuriuos paprastuosius epitetus ir kai kuriuos žodžių junginius Ralys išvertė sudurtiniais. Toks vertimo principas palaikytinas ir vertintinas teigiamai, nes taip kompensuojamas aukščiau minėtas sudurtinių epitetų praradimas. Dambrauskas kai kuriuos tokius atvejus pakartoja paraidžiui:
 
νες κορωνίδες; R riestanosiai laivai; D riestanosiai laivai (I. 170; XV. 598);
ταχες κύνες; R greitkojai šunys (XVII. 558); D šunys greitakojai (XI. 818); R šunys greitkojai; D šunys greitakojai(XVIII. 584);
κύνες ἀργοί; R greitakojai šunys; D greitakojai šunys (XVIII. 283, 578; XXII. 89);
ὠκα Ἶρις; R greitkojė Irida (III. 129); D greitakojė Iridė (XXIII. 199);
πόδας ὠκα Ἶρις; R Irida greitkojė; D greitakojė Iridė (II. 795; VIII. 425; XXIV. 188);
ὠκὺς Ἀχιλλεύς; R greitakojis Achilas; D greitakojis Achilas (XXII. 188; XXIV. 621);
πόδας ὠκὺς Ἀχιλλεύς; R greitakojis Achilas; D greitakojis Achilas (I. 35, 84, 148, 215, 364, 489; IX. 196, 606, 643; XI. 112, 607; XVI. 49; XVIII. 354; XIX. 55, 145, 198, 419; XXII. 14, 260, 344, 376; XXIII. 93, 776; XXIV. 138; XXIV. 559; XXIV. 751);
ὑψόροφος θλαμος; R miegamas aukštas; D miegamas aukštas (III. 423);
αὐτοσχεδίῃ μῖξαι χεῖρας τε μνος τε; R žūtbūtinė kova; D žūtbūtinė kova (XV. 510);
νηλες (ἦτορ); R beširdis; D beširdis (IX. 496; XVI. 34);
μροπες; R žmonės trumpaamžiai; D žmonės trumpaamžiai (XI. 28);
ἱππότα Τυδεύς; R Tidėjus žirgvaldis; D žirgvaldis Tidėjas (V. 126);
ξανθὴ Ἀγαμήδη; R Agamedė šviesplaukė; D Agamedė šviesplaukė (XI. 740);
ὄις ἀργεννός; R sidabravilnė avelė; D sidabravilnė avelė (XVIII. 588);
ὄις ἀργεννός; R baltvilnė avelė; Dbaltvilnė avelė (VI. 424);
κορυνήτης; R geležinlazdis; D geležinlazdis (VII. 138);
κικλήσκων; R skardžiabalsis; D skardžiabalsis (XIV. 290).
 
Homero epe mirgėte mirga paprastųjų, nesudurtinių epitetų. Dauguma jų yra pastovūs. Dambrauskas didžiumą jų perkelia į savo vertimą:
 
πύργος ὑψηλός; R bokštas aukštas; D bokštas aukštas (III. 384);
λήχεα τρητ; R tekinta lova; D tekinta lova(III. 448);
πότνιαμήτηρ; R galinga močia; D močia galinga (I. 357);
μακρὸςὌλυμπος; R aukštas Olimpas; D aukštas Olimpas(I. 402; XV. 21, 79, 193; XXIV. 694);
αἰγλήειςὌλυμπος; R Olimpas šviesus; D Olimpas šviesus (I. 532);
θεοὶμκαρες; R laimingieji dievai; D laimingi dievai (VIII. 550; XXIV. 23);
ἀθνατοι; R dievai amžinieji; D dievai amžinieji (X. 462; XV. 84);
ἀθνατοι; R dievai nemirtingi; D dievai nemirtingi(XXI. 476; XXIV. 32);
θεοὶαἰνἐόντες; R amžinieji dievai; D amžinieji dievai (XXI. 518);
θεοὶσχτλιοι; R beširdžiai dievai; D beširdžiai dievai (XXIV. 33);
Ζεὺς χαλεπός; R baisus; D baisus (XIV. 417);
ὕπατος μήστωρ; R Dzeusas aukščiausias valdovas; D Dzeusas aukščiausias valdovas (VIII. 22);
ἀμύντωρ Ζεύς; R Dzeusas globėjas; D globėjas Dzeusas (XV. 610);
πότνια Ἥρη; R galingoji Hera; D galingoji Hera (XV. 83); R Hera valdovė (XV. 100, 149); D valdovė Hera (XIX. 106);
Ἑλνη ῥιγεδανή; R nelemtoji Helena; D nelemtoji Elena (XIX. 325);
νῆες ἐῖσαι; R lygieji laivai (XI. 229); D lygieji laivai (VIII. 217, 225);
ναῦς θοή; R greitasis laivas; D greitasis laivas (I. 308); R greitieji laivai; D greitieji laivai (XII. 7); R greitieji laivai; D greitieji laivai (XIII. 84); R laivai greitieji; D greitieji laivai (XVI. 201); R greitasis laivas; D greitasis laivas (XXIII. 317);
νηῦς μλαινα (μλαιναι νῆες); R juodasis laivas; D juodasis laivas (I. 141, 300, 329, 433, 485; II. 524, 534, 568, 630, 644, 652, 710, 737, 747, 759; V. 550, 700; VIII. 528; IX. 235, 654; XI. 5; XII. 107, 126; XIII. 267; XV. 387; XVII. 383);
νῆες ἐῖσαι; R greitieji laivai; D greitieji laivai (I. 300);
ἵπποι ὠκήεις; R greitieji žirgai; D greitieji žirgai (IV. 500); R greitieji žirgai; D žirgai greitieji (VI. 15); R žirgai greiti; D žirgai greiti (VIII. 402); R žirgai greitakojai; D žirgai greitakojai (XVI. 833); R žirgai greitakojai; D greitakojai žirgai (XXIII. 373); R greitieji žirgai; D žirgai greitieji (XXIII. 294);
ταχες ἵπποι; R žirgai greitakojai; D žirgai greitakojai (V. 748; XXII. 464); R žirgas greitasis; D greitasis žirgas (XXIII. 347);
θαλερὴ χαίτη; R karčiai vešlieji; D vešlūs karčiai (XVII. 439);
τλήμων Ὀδυσσεύς; R kantrus Odisėjas; D kantrus Odisėjas (X. 231);
βλος ὠκύ; R strėlė karčioji; D karčios strėlės (V. 278);
βλος λαιψηρόν; R greitoji strėlė; D greitoji strėlė (XXI. 278);
οἰστός ὠκύ; R sakalas greitas; D sakalas greitas (XVI. 583);
ταχύς; R greitoji; D greitoji (VIII. 399; XI. 186); R greitakojis; D greitakojis (II. 527; XI. 599); R greitos; D greitos (XXI. 564);
πόδας ταχύς; R greitakojis; D greitakojis (XIII. 348; XVII. 676; XVIII. 358);
θοός; R greitasis; D greitasis (II. 542; XVI. 422; XVI. 784);
νόθος; R sūnus prigyventas; D sūnus prigyventinis (XV. 333);
θεῖος; R dieviškas; D dieviškas (X. 415);
δῖος; R šviesus; D šviesus (II. 221; IX. 676); R šventoji; D šventoji (II. 836; XIV. 76; XXI. 219; XXIV. 532);
δῖος Ἀχιλλεύς; R skaistusis Achilas; D skaistusis Achilas (I. 292);
ἱερός; R šventasis; D šventasis (II. 535, 625; VI. 96; VII. 20; VIII. 551; XI. 84; XI. 194);
ἀρήιος; R narsusis; D narsusis(XVII. 352; XXI. 376);
ὄζος; R Arėjo gentainis; D Arėjo gentainis (II. 745);
πευκεδανός; R karas narsus; D karas narsus (X. 8);
δεινός; R narsas Arėjo; D narsas Arėjo (XVII. 211);
τρόμος αἰνός; R šalti šiurpuliai; D šiurpuliai (XX. 44);
ἴφθιμος; R galingasis; D galingas(XI. 373);
ξανθὸς Μενλαος; R šviesusis Menelajas; D šviesus Menelajas (II. 642; III. 284; XVII. 113);
ἄριστος; R rinktinis; D rinktinis (I. 227); R narsiausias; D narsiausias (V. 780); R vadai; D vadai (X. 1); R gražveidis; D gražveidis (XIII. 770); R narsiausias; D narsiausias (XXI. 279);
ἀγαθός; R galingas; D galingas(I. 275); R narsuolis; D narsus (IV. 181);
ἀμύμων; R beydis; D beydis (I. 423; II. 674, 770, 876; IV 89, 194; V. 169; VI. 22, 155, 190, 374; VIII. 303; IX. 697; X. 170; XIII. 451; XIV. 115; XIV. 426; XIV. 444; XVII. 186);
ἀμώμητος; R beydis; D beydis(XII. 109);
φρτερος; R galingesnis; D galingesnis (I. 186; IV. 56; VII. 105; VIII. 144, 211; XV. 165);
κρατερός; R galingas; D galingas (II. 515; V. 251; IX. 53; X. 396, 446, 536; XI. 361, 384; XII. 39, 182; XV. 165); R narsus; D narsus (V. 286);
κρτιστος; R galingesnis; D galingesnis (VII. 17);
κριστος; R galiūnas; D galiūnas (I. 266, 267);
ἄλκιμος; R narsiausias; D narsiausias (XXI. 586); R narsus; D narsusis(XVI. 665);
ἀγήνωρ; R narsus; D narsus (X. 299);
πελώριος; R galiūnas; D galiūnas (XVII. 174, 360 );
φαίδιμος (Ἕκτωρ); R plačiai pagarsėjęs; D plačiai pagarsėjęs (XIII. 686); R skaistusis (VII. 167; XIV. 388); D skaistusis (VI. 466, 494); R šviesus;D šviesus(IX. 434; XI. 496; XV. 231); R didis; D didis(XIV. 390);
ἀγλαός; R garsingas; D garsus (II. 736); R šviesusis; D šviesusis (V. 229);
ἀγορή; R vyrija; D vyrija (XI. 139; XII. 211; XIX. 45);
ἀσπιστής; R skyduotas; D skyduotas (VIII. 214; XVI. 490; XVI. 541; XVI 593);
κρείων Ἀγαμμνων; R Agamemnonas, didžią tarp mūsų turėdamas galią; D Agamemnonas, turėdamas valdžią vyriausią (I. 355);
κρείων Ἀγαμμνων; R Agamemnonas vadas vyriausias; D Agamemnonas vadas vyriausias (I. 130);
βασιλεύτατος; R vadas vyriausias; D vadas vyriausias (IX. 69);
ἄναξ ἀνδρῶν Ἀγαμμνων; R Agamemnonas vadas vyriausias; D Agamemnonas vadas vyriausias(I. 172, 442; IV. 148; IX. 163; XIX. 184);
ἄναξ; R galingas; D galingas (I. 36); R dievas; D dievas(I. 390); R viešpats didžiausias; D viešpats didžiausias (IX. 73); R valdovas; D valdovas (XIII. 758, 781; XX. 67); R vadas; D vadas (XIII. 770);
ὄρχαμος ἀνδρῶν; R vyrų valdovas; D vyrų valdovas (XII. 110);
ποιμὴν λαῶν; R vadas vyriausias; D vadas vyriausias (I. 413; II. 105, II. 243, 254, 772; XIV. 22) R valdovas; D valdovas (V. 144); R vadas galingas; D vadas galingas (XI. 651); R vyrų valdovas; D vyrų valdovas (XXIII. 389);
ἡγήτορες ἠδ μδοντες; R vadai ir tarėjai protingi; D vadai ir tarėjai protingi(XI. 276);
ἀγός; R vadai; D vadai (XVII. 335); R valdovas; D valdovas (XXIII. 450, XXIII. 482);
θνητοὶ ἀνθρώποι; R žmonės mirtingi; D žmonės mirtingi (I. 339; XVII. 547); R vyras mirtingas; D vyras mirtingas(XVI. 441); R trumpaamžis žmogus; D trumpaamžis žmogus(XIII. 322);
βροτοί; R žmonės trumpaamžiai; D žmonės trumpaamžiai (XV. 98); R žmogus trumpaamžis; D trumpaamžis žmogus (XII. 327; XVIII. 362); R žmonės; D žmonės (XXII. 76); R žmonės mirtingi; D žmonės mirtingi (XXIV. 363, 533);
ἅρμα; R vežimas (XXIV. 440); D vežimas (XIII. 537; XVII. 481);
ἀπήνη; R vežimas; D vežimas (XXIV. 324, 578, 590);
ἀσπὶς φαεινή; R žibantis skydas; D žibantis skydas (XVI. 704; XXII. 97);
σκος ὀλίγον; R skydas menkutis; D skydas menkutis (XIV. 376);
σκος στιβαρόν; R skydas tvirtas; D skydas tvirtas (XVIII. 478);
σκος δεινόν; R baisusis skydas; D baisusis skydas (XX. 259);
βλος ὠκύ; R strėlė karčioji; D karti strėlė(V. 278);
ὄβριμον ἔγχος; R galingoji ietis; D ietis galinga (XI. 435, 456);
μείλινα δοῦρα; R ietys uosinės; D ietys uosinės (XIX. 362);
μείλινον ἔγχος; R uosinė ietis; D uosinė ietis(V. 655; XXI. 172);
δόρυ φαεινόν; R žibanti ietis; D žibanti ietis (V. 611; XVI. 284; XVI. 284; XVII. 304, 575; XXIII. 821);
ἔγχος πελώριον; R galingoji ietis; D ietis galinga (VIII. 424);
ἄλκιμον ἔγχος; R ietis galinga; D ietis galinga (X. 135)
αἰχμὴ χαλκείη; R iešmas varinis; D iešmas varinis (XVI. 117);
νηλες χαλκός; R kietas varis; D kietas varis(XIX. 266)
ἔντεα μαρμαίροντα; R šarvai žibantieji; D žibantys šarvai (XVI. 664);
τεύχεα καλ; R šarvai gražieji; D gražieji šarvai (XVII. 91; XVIII. 137);
κόρυς λαμπρή; R žibantis šalmas; D žibantis šalmas(XVII. 269);
Πύλος ἠμαθόεις; R smiltingasis Pilas; D smiltingasis Pilas (II.77);
ἠνεμόεις; R Ilijonas vėjuotas; D Ilionas vėjuotas (II. 606);
λιπαρός; R baltasis; D baltas (X. 22, 132);
μλας; R tamsus; D tamsus (II. 825; VIII. 487; X. 394); R juodas; D juodas (XV. 394);
σκιόεις; R juodas; D juodas (V. 525; XI. 63);
ἃλς πολιή; R jūra pilka; D jūra pilka; (I. 350, 359; XV. 190);
γλυκὺς ὕπνος; R saldusis miegas; D saldusis miegas (I. 610; II. 71; X. 4; XXIII. 232; XXIV. 636);
νήδυμος ὕπνος; R miegas saldusis; D saldusis miegas (X. 91; XIV. 242);
δκρυα θερμ; R (liedamas) ašaras karštas; D (liedamas) ašaras karštas (XVIII. 17, 235);
ὕδατος καλῇσι ῥοῇσιν; R vandeniu tyru; D vandeniu tyru (XVI. 229);
Σκμανδρος δινήεις; R Skamandras sraunusis; D sraunusis Skamandras (XXI. 124);
στρατὸς εὐρύς; R plati stovykla; D plati stovykla (I. 229, 484; II. 439);
ἄπειρος; R beribis; D beribis (I. 350);
ὑπερμενής; R galingas; D galingas (II. 350);
πόλεμοςδυσηχής; R kova triukšminga; D karas triukšmingas(II. 686);
λευκκρηνα; R baltos viršūnės; D baltos viršūnės (II. 735);
κλυτὸςἹπποδμεια; R gražioji Hipodamėja; D gražioji Hipodamija (II. 742);
πεπνυμνος; R protingas; D protingas (VII. 347);
πολὺςὀρυμαγδός; R triukšmas didžiausias; D triukšmas didžiausias (VIII. 59; XXI. 313);
ὑπρθυμος; R garbingas; D garbingas (VIII. 120);
ὄσσεφαεινώ; R šviesiosios akys; D šviesiosios akys (XIII. 3, 7; XIV. 236; XVI. 645; XXI. 415);
στιβαρὴχείρ; R ranka galinga; D galingoji ranka (XIV. 455);
μνοςκαὶθυμός; R drąsa ir narsumas; D narsumas ir drąsa (XV. 667);
κρτοςτεστνος; R galybė ir jėga; D jėga ir galybė (XV. 108);
καρδίηκαὶθυμός; R širdis ir dvasia; D širdis ir dvasia (XV. 208);
στρεπταὶφρνες; R nuolaidžios širdys; D nuolaidžios širdys(XV. 203);
πίοναμηρία; R kulšis riebiąsias; D kulšis riebiąsias (XV. 373);
μοῖρακραταιή; R kietas likimas; D kietas likimas (XIX. 410);
τἐλγχεαπντα; R bailiai ir begėdžiai; D bailiai ir begėdžiai (XXIV. 260);
πίονεςἀγροί; R derlingieji laukai; D derlingieji laukai (XXIII. 832);
ἀμείλιχος; R beširdis; D beširdis (XXIV. 734);
φίλος; R mylimas; D mylimas (XXIV. 333; XXIV. 492);
ἀγαθή; R orumas; D orumas (XXIV. 632);
μλαθρον αἰθαλόεν; R aukštasis rūmas; D rūmai aukštieji (II. 414);
εὔπηκτος; R aukštasis rūmas; D rūmai aukštieji (II. 661);
ἔπος νημερτς; R teisybė gryniausia; D teisybė gryniausia (III. 204);
Ταλαιονίδης; R ainis Talajo; D ainis Talajo(XXIII. 678);
ἀκματον πῦρ; R besotė liepsna; D besotė ugnis (XXIII. 52);
μοῖρα ὀλοή; R piktas likimas; D piktas likimas (XXI. 83);
μῦθος ὀνείδειος; R užgaulus žodis; D užgaulus žodis (XXI. 471);
Ἑλνη ἐκγεγαυῖα; R Helena Kronido gentainė; D Elena Kronido gentainė (III. 199, 418).
 
Kartais Dambrauskas perima Ralio epitetą, juo išversdamas ne tą patį, o kitą žodį. Pavyzdžiui, sudurtinį epitetą ἀρηΐθοος, apibūdinantį smarkų, besiveržiantį į kovą karį, Ralys verčia vyražudis Arėjas (XV. 315), o Dambrauskas epitetu vyržudis verčia βροτολοιγός ir kitus Homero epitetus.
Dambrauskas dažnai pasisavina Ralio epitetą ir tada, kai Homero tekste žodis epiteto neturi, ir epitetas yra sukurtas pirmojo vertėjo. Štai epitetu Homero neaprūpinta strėlė (I. 382) Ralio tekste pateko į junginį strėlė pražūtinga. Dambrausko vertime randame tą patį junginį strėlė pražūtinga. Homero rankos (XV. 398) Ralio vertime virto rankom galingom, o Damb­rauskas šį junginį negalvodamas pasiėmė. Homeras paliko žodį Troją be epiteto (IX. 46). Ralys pridėjo epitetą tvirtą. Nors Dambrauskas galėjo pavartoti „storasienę“, „aukštą“ ar kitą epitetą, jis Ralio įtakoje parašė tvirtamūrę. Žirgo karčiams Homeras nedavė jokio epiteto (XXIII. 367). Ralys, matyt, įsivaizduodamas žirgą buvus ilgakartį, sukūrė junginį karčiai ilgieji, Dambrauskas jį perėmė. Be epitetų Homeras paliko žodį pažadus (XII. 236). Ralys pridėjo epitetą aiškius. Dambrauskui epitetas pasirodė tinkamas, ir jis jį pasiėmė. Be epiteto buvusieji namai ir Ralio, ir Damb­rausko tekstuose virto šviesiaisiais rūmais (XV. 143), o žodžiaidraugiškais žodžiais (XV. 393). Atėnė vadina Hektorą tiesiog Priamo sūnumi (VIII. 377). Ralys pridėjo epitetą: Prijamo galingas sūnus, Dambrauskas perėmė: Priamo sūnus galingasis.
 
Ar Dambrauskui buvo kitų variantų?
Ar jis galėjo išvardytuosius epitetus išversti kitaip? Manyčiau, kad į šį klausimą reikėtų atsakyti teigiamai.
Žinoma, kai kuriais atvejais sugalvoti kitą žodį turbūt yra neįmanoma. Pavyzdžiui, sunku įsivaizduoti, kad γλυκὺς ὕπνος galima būtų išversti kitaip, o ne saldus miegas, nes γλυκὺς reiškia „saldus“, ὕπνος „miegas“, o mes, lietuviai, juk dainuojame, kad norime miego, saldaus miego, tik negalime užmigti. Tikriausiai tą patį būtų galima pasakyti apie sudurtinį epitetą χρυσόθρονος, nes lietuviškasis jo atitikmuo auksasostė yra tikrai turbūt nepakeičiamas. Be abejo, galima rasti ir daugiau tokių epitetų.
Tačiau tokių atvejų vis dėlto yra mažuma. Užsimojęs pateikti naują vertimą vertėjas tikrai ir galėjo, ir privalėjo sukurti savą epitetų sistemą. Pavyzdžiui, versdamas epitetą εὐπλόκαμος, jis nebūtinai turėjo perimti Ralio pasiūlytą žodį gražiaplaukė, net tikslesnė forma būtų buvusi „gražiakasė“, nes πλόκαμος yra kasa. Olimpą Homeras įsivaizdavo kaip žvilgesio apgaubtą sritį (αἰγλήεις Ὄλυμπος), todėl nebūtina buvo perimti Ralio junginį šviesus Olimpas, o pasirinkti „spindintis Olimpas“ ar panašų. Karį, ginkluotą kuoka ar buože (κορυνήτης), juk galima vadinti ir kuokininku ar buožininku (Homero žodis čia ne sudurtinis), nebūtina savintis Ralio geležinlazdį. Derėjo pamąstyti, ar verta perimti pastovųjį žodžių junginį kalavijas sidabrais dabintas. Nors jis gražiai skamba, bet neperteikia sudurtinio epiteto ξίφος ἀργυρόηλον reikšmės. Čia reikėtų sugalvoti epitetą „sidabravinis“, „sidabrasagis“ ar panašų, nes Homeras kalba apie dekoratyviniais sidabro vinimis išpuoštą kardą. Piktas likimas (μοῖρα ὀλοή) galėjo būti pakeistas pragaištinga, pražūtinga lemtimi, o užgaulus žodis – keiksmažodžiu, plūstamuoju žodžiu (μῦθος ὀνείδειος) ar pan. Sudurtinį epitetą νῆες μιλτοπρῃοι buvo galima išversti „raudonšoniai laivai“ ar net „raudonskruosčiai laivai“ (šis variantas būtų tikslesnis), o ne imti Ralio pasiūlytą junginį laivai, raudonai nudažyti. Sudurtinį epitetą πτολιπόρθης Ralys išvertė aprašomuoju būdu: tvirtovių griovėjas Achilas; Dambrauskas pakartojo: tvirtovių griovėjas Achilas (XV. 77), nors galėjo sugalvoti sudurtinį žodį, tarkime, „miestagriovys“ ar panašų; prislėgtas sielvarto ir todėl gal nelabai objektyvus Priamas sako, kad Arėjas pragaišino visus šauniuosius jo sūnus, liko tik darantys gėdą (τ ἐλγχεα πντα). Todėl kažin ar vertėjo perimti Ralio gal ir neblogą junginį bailiai ir begėdžiai, juk galima buvo ir taip, kaip Homeras, nekonkretizuojant pasakyti „užtraukiantys gėdą“ ar pan. Senojo poeto paminėta Mirinė, matyt, buvo šokli, lengvakojė, lengvašuolė, puikiai šokanti (πολύσκαρθμος) mergina, todėl tikrai neapsimokėjo perimti iš Ralio epitetą greitoji, nublankinantį jos vaizdą. Saldaus miego jau turėjo būti gana, perėmus minėtą junginio γλυκὺς ὕπνος vertimą, o junginį νήδυμος ὕπνος geriau reikėjo versti ne saldus, o „gilus“ ar „neprabundamas miegas“. Siekiant išvengti Ralio epiteto pasisavinimo, derlingus laukus (πίονες ἀγροί) galėjo pakeisti „našūs laukai“ ar kitas sinonimas, šaltus šiurpulius (τρόμος αἰνός) – „baisus drebulys“, baltailčius šernus – „sidabrailčiai“ (ἀργιόδους), beširdis žmogus (ἀμείλιχος) galėjo būti pavadintas negailestingu, begailiu ar pan., beširdžiai dievai (θεοὶ σχτλιοι) – žiauriais ar rūsčiais, močia galinga (πότνια μήτηρ) – „mote valdove“ (taip būtų buvę net tiksliau) ar kaip kitaip. Kadangi Ralys pasirinko pilkos spalvos jūros variantą (ἃλς πολιή), Dambrausko vertime tą patį vaizdą galėjo išreikšti, pavyzdžiui, žila jūra. Būtų geriau išėję, jei Dambrauskas būtų Larisą apibūdinęs kaip juodžemingą (Λρισσα ἐριβῶλαξ), o ne pakartojęs Ralio derlingų laukų prie Larisos variantą. Tada būtų buvęs ir išsaugotas sudurtinis epitetas, ir tiksliai išsakyta Homero mintis. Kitą vietovę, Dodonę, Homeras aprūpino epitetu δυσχείμερος. Ralys pasiūlė atitik­menį šaltoji, Dambrauskas jį perėmė, tačiau to daryti neapsimokėjo vien todėl, kad šis žodis yra šiek tiek per silpnas, geriau tiktų „žvarbioji“ ar pan. Be reikalo Dambrauskas pasidavė Ralio įtakai, epitetą εὐμμελίης versdamas variaietis, nes žodis apibūdina tvirta uosio ietimi ginkluotą karį. Vario čia nė kvapo nerandame. Kadangi ilgas ieties kotas meta ilgą šešėlį, junginio δολιχόσκιον ἔγχος vertimas ilgakotė ietis nėra neteisingas, tačiau siekiant išvengti skolinimosi, gal vertėjo rinktis tiesioginę šio junginio reikšmę „ilgašešėlė ietis“. Gražiąją Heleną neigiamai apibūdinančiam epitetui Ἑλνη ῥιγεδανή Ralys parinko vykusį ir labai viliojantį pasisavinti atitikmenį nelemtoji Helena, bet Homero mintį būtų gerai išreiškę ir epitetai „siaubingoji“, „baisioji“ ir panašūs. Homero epitetu πευκεδανός aprūpintą karą buvo galima pavadinti ne narsiu, kaip jį pavadino Ralys, o skausmingu, kupinu kančių. Toks vertimas būtų buvęs tikslesnis. Milžiniška, todėl kelianti baimę ietis (ἔγχος πελώριον) galėjo gauti ne Ralio pasiūlytą apibūdinimą galinga, bet, tarkime, „pabaisiška“ ar „baisūnė“. Tą patį galima pasakyti apie šį epitetą, pridėtą prie Ajanto vardo (Αἴας πελώριος). Ajantas, ūgiu ir stambumu gerokai pralenkęs kitus, atrodė kaip baisingas milžinas. Todėl galima buvo ir neperimti Ralio siūlomo apibūdinimo galiūnas. Vertėjo pasukti galvą, gal sudurtiniam epitetui δαΐφρων, apibūdinančiam žmogų, kurio galva pramušta karu, galima surasti kitą (pvz., „mūšiamintis“) ir net geresnį atitikmenį už Ralio pasirinktą narsus. Dzeusą apibūdinantį sudurtinį epitetą τερπικραυνος, reiškiantį „besidžiaugiąs žaibu“, galima buvo išversti „žaibadžiugis“ ar panašiu žodžiu, nekartojant Ralio sugalvoto žodžio perkūnvaldis. Kito Dzeuso epiteto ἐρίγδουπος, abiejų vertėjų irgi išversto žodžiu perkūnvaldis, reikšmė yra „smarkiai griaudžiąs“, taigi sudurtinis epitetas galėjo būti „smarkiagriaudys“ ar pan. Sudurtinį epitetą ὑψόροφος θλαμος (III. 423) Ralys išvertė paprastuoju miegamas aukštas. Tikriausiai tai nėra blogas variantas, bet Dambrauskui nebuvo būtina jį perimti, jis galėjo tiksliau perteikti Homero mintį, pavartodamas žodžius „aukštastogis“, „aukštalubis“ ar pan. Išversti junginį νῆες ἐίσαι, reiškiantį simetriškai pastatytus laivus, nėra lengva. Ralys vienoje vietoje (I. 300) nutarė jo neversti, pakeisdamas junginiu greitieji laivai. Dambrauskas pasinaudojo Ralio variantu, tačiau, mano nuomone, vis dėlto reikėjo pagalvoti: gal rinktis „neperkrypę“, „nesuklypę“ ar kitą būdvardį, tiksliau išreiškiantį Homero žodį. Neaišku, kam reikėjo kartoti Ralio pasirinktą junginį aukštasis rūmas (Dambrauskas jį truputį pakeičia, pateikdamas aukštuosius rūmus), kai Homero junginys μλαθρον αἰθαλόεν reiškia aprūkusias, pajuodusias sijas. Galima buvo versti „senuosius rūmus“ ar kaip nors kitaip. Herojaus Tlepolemo gimtinę pirma Ralys, o paskui ir Dambrauskas irgi vadina aukštaisiais rūmais, nors Homero epitetas εὔπηκτος reiškia „gerai suręstas“. Dambrauskas be reikalo perima pastovųjį Hefaisto epitetą „klišakojis“, juk žodžio κυλλοποδίων reikšmę galėjo perteikti pasirinkęs „šleivakojį“, „kreivakojį“ ir panašų.
Dambrauskas pasisavina ne tik Ralio epitetus, bet ir kai kuriuos veiksmažodžius, nors galėjo to ir nedaryti. Štai veiksmažodį ἐλήλαται Ralys išvertė žodžiu degina (XVI. 518), visai neblogai apibūdindamas sužeistos rankos skausmą. Tačiau Dambrauskas galėjo šio veiksmažodžio ir neperimti, juk būtų tikę ir Homero mintį gerai perteikiantys žodžiai „persmelkia“, „perrėžia“ ar pan. Veiksmažodį οὐδ’ ἀφμαρτε (XI. 350) Ralys išvertė neprametęs, Dambrauskas jį pakartojo, nors galima buvo pavartoti „neprašovęs“ ar kitą veiksmažodį. Tą patį galima pasakyti apie junginio πλασε χθονί, reiškiančio „priartino prie žemės“, vertimą (XII. 194). Dambrauskas perima Ralio pasiūlytą veiksmažodžio „kloti“ variantą paklojo, nors tą patį būtų išsakę žodžiai „parbloškė“ ar „partiesė ant žemės“. Beje, šioje vietoje Dambrauskas pasisavina ne tik veiksmažodį, bet ir sudurtinį epitetą, perimdamas visą frazę ant žemės derlingos paklojo.
 
Pavojingai panašios frazės
Dambrauskas pasiima ne tik pavienius Ralio žodžius, bet ir daug trumpesnių ar ilgesnių frazių. Kartais jis truputėlį tekstą perdirba: sukeičia žodžius vietomis, kokį žodelį prideda, bet frazė vis tiek lieka skolinta. Į Dambrausko vertimą perėjo Ralio vaizdingesni žodžiai, metaforos.
Galima nurodyti tokius frazių pasisavinimo pavyzdžius:
 
I. 280: R Tu galingesnis esi, nes tavo motina deivė; D Tu narsingesnis esi, nes tavo motina deivė;
II. 79: R Argėjų vadai, tarėjai protingi; Dargiečių vadai ir tarėjai protingi;
II. 287: R žirgais pagarsėjusio Argo; D žirgais pagarsėjusio Argo;
II. 849: R Aksijo upės plačiosios; D Aksijo upės plačiosios;
II. 877: R sūkuringojo Ksanto; D sūkuringojo Ksanto;
IV. 125: R garsiai suskambo styga; Dgarsiai suskambo styga;
IV. 210: R Menelajas sužeistas laukė; D Menelajas sužeistas laukė;
V. 85: R Bet jau Tidydo – nebūtum supratęs, katriems jis priklauso; D Betgi Tidido nebūtum supratęs, katruos jis palaiko;
V. 169: R Rado galop Likaono jis sūnų galingą ir drąsų; D Rado galop Likaono sūnų beydį ir drąsų;
V. 251: R Jam, pažiūrėjęs baltom, Diomedas galingas atsakė; D Jam, pažiūrėjęs skersom, Diomedas galingas atsakė;
V. 256: R drebėt man neleidžia Atėnė; D Drebėt man neleidžia Atėnė;
V. 354: R skaistus josios kūnas aptemo; D skaistus jos kūnas aptemo;
V. 368: R Žirgus sustabdė tuojau vėjakojė Irida greitoji; D Žirgus sustabdė tenai greita vėjakojė Iridė;
V. 735; VIII. 186, 385: R kaip vandenį žemėn nuleido; D nuleido kaip vandenį žemėn;
V. 793: R O prie Tidydo priėjo pelėdakė deivė Atėna; D O prie Tidido priėjo šveisakė deivė Atėnė;
VII. 234: R Dzeuso gentaini, Ajante, sūnau Telamono, valdove! D Dzeuso gentaini Ajante, sūnau Telamono galingas!
VII. 347: R Pirmas pradėjo kalbėt Antenoras, vyras protingas; D Pirmas pradėjo kalbėt Antenoras, vyras protingas;
VIII. 221: R apsiaustą pasvėręs per ranką galingą; D apsiaustą pasvėręs ant rankos galingos;
VIII. 544: R Greit iš pakinktų atleido jie žirgus putotus; D Greit iš pakinktų paleido visi putojančius žirgus;
IX. 308: R Dzeuso gentaini, Laerto sūnau, Odisėjau daugminti; D Dzeuso gentaini, Laerto sūnau, Odisėjau daugminti;
IX. 130: R gražiausios visų moteriškių; D visų moteriškių gražiausios;
IX. 342: R Pačią juk myli kiekvienas; D kiekvienas pačią juk myli;
X. 144: R Dzeuso gentaini, Laerto sūnau, Odisėjau gudrusis; D Dzeuso gentaini, Laerto sūnau, Odisėjau daugminti;
X. 515: R sidabralankis šviesus Apolonas; D sidabralankis šviesus Aplonas;
X. 819: R Bet pasakyk man, gentaini dievų, Euripilai herojau; D Bet pasakyk man, gentaini dievų, Euripilai herojau;
XI. 14: R Savo daugviečiais laivais į tėvų mylimiausiąją žemę; D Savo gaubtaisiais laivais į mielą tėviškės žemę;
XI. 465: R Dzeuso gentaini Ajante, sūnau Telamono, karaliau! D Dzeuso gentaini Ajante, sūnau Telamono galingas!
XI. 473: R Greit Odisėjų, dievų mylimiausiąjį, rado. Aplinkui... D Greit Odisėją, Kronido gentainį, atrado. Aplinkui...
XI. 619: R Tuoj iš vežimo išlipę ant žemės, penėtojos močios; D Ir iš vežimo išlipo ant žemės penėtojos močios;
XI. 645: R Svetį pamatęs senelis iš sosto šviesaus atsikėlė; D Svetį pamatęs senelis iš krėslo šviesaus atsikėlė;
XII. 62: R Būtų didi beprotybė per griovį tą žirgus varyti; D Žirgus greituosius varyti per griovį tikra beprotystė;
XII. 27: R Žemės kratytojas pats ten darbavosi su tridančiu rankoj; D Žemės plakėjas patsai darbavos su tridančiu rankoj;
XII. 276: R Atmušti / Priešų tą smarkų puolimą ir juos nuvaryti į pilį; D Priešų puolimą atremt ir juos parvaryti į pilį;
XII. 80: R Hektorui žodis patiko; D Hektorui žodis patiko;
XII. 100–104: R Vikrūs visokioj kovoj Archelochas ir dar Akamantas, / O Sarpedonas tai vedė garsių talkininkų čia būrį / Glauką pagalbon paėmęs ir narsųjį Asteropają, / Tuodu atrodė jam vyru geriausiu visų talkininkų; D Vikrūs visokioj kovoj, Archelochas ir Akamantas. / O Sarpedonas garsių talkininkų pulkams vadovavo / Glauką dar sau pasiėmęs ir narsų Asteropają. / Tuodu jam vyru atrodė visų talkininkų narsiausiu;
XIII. 249: R Molo greitasis sūnau, Merijone, brangiausias bičiuli; D Molo greitasis sūnau, Merionai, mielas bičiuli;
XIII. 580: R Greit Dejipirui naktis amžinoji akis jo užvilko; D O Deipirui akis tamsa amžinoji apvilko;
XIII. 322: R Jei tas žmogus trumpaamžis ir duona Demetros jis minta; D Kas trumpaamžis žmogus, Demetros duona maitintas;
XIII. 750: R Ir atsakydamas jam sparnuotais žodžiais prabilo; D Ir atsakydamas jam, prabilo žodžiais sparnuotais;
XIII. 714: R Vario šalmų skiauterėtų, gražiai ašutais padabintų; D varinių šalmų, ašutais padabintų;
IV. 411: R Jam, pažiūrėjęs baltom, Diomedas rūstingai prabilo; D Jam, pažiūrėjęs skersom, Diomedas galingas atkirto;
XIII. 650: R Bet Merijonas paleido į bėgantį strėlę varinę; D O Merionas nubėgančiam strėlę varinę paleido;
XIII. 625: R Jisai jūs galingą tvirtovę sutriuškins; D Jis pilį jūs aukštą sutriuškins;
XIII. 450: R Dzeusas pagimdė karalių Minoją, valdytoją Kretos; D Dzeusas kadaise pagimdė Minoją, Kretos valdovą;
XIII. 319: R Jis ir Achilui, falangų aižytojui, kelio neduotų; D Jis ir Achilui, falangų ardytojui, kelio ne­duotų;
XIII. 127: R Stiprios falangos, kurių nepapeikęs būt dievas Arėjas; D Tvirtos falangos, jų pats Arėjas nebūtų papeikęs;
XIV. 243: R Hera, vyriausioji dieve, dukra garbingiausiojo Krono; D Hera, deive dievų, dukterie galingiausiojo Krono;
XIV. 109: R Jiems atsiliepdamas tarė didbalsis narsus Diomedas; D Čia atsiliepdamas tarė narsus kovoje Diomedas;
XIV. 458: R užgavo širdį; D užgavo širdį;
XIV. 453: RPolidamantas tuomet pasidžiaugdamas garsiai suriko; D Polidomantas tuomet pasidžiaugdamas garsiai suriko;
XIV. 396: R gaisras neūžia; D ugnis neūžia;
XIV. 398: R viesulas nestaugia; D vėjai nestaugia;
XIV. 304: R Vyksiu aš jų aplankyti ir ginčą jų piktą sutaikint; D Vyksiu aš jų aplankyt ir pikto kivirčo sutaikyt;
XIV. 294: R geidulys tuoj užtemdė jam protą; D tuojau geidulys aptemdė jam protą;
XIV. 271: R Tu man pirmiausia prisiek neapgaunamu vandeniu Stikso; D Tu man prisiek pirmiau nepaliečiamu vandeniu Stikso;
XIV. 217: R Visa, kas gali aptemdyti protą rimčiausiajam vyrui; D Visa, kas protą galės aptemdyti žmogui rimčiausiam;
XIV. 139: R širdis nelaboji Achilo / Džiaugias krūtinėj; D Džiaugsis, Atridai, širdis nelaboji Achilo krūtinėj;
XV. 220: R O Apolonui tuomet debesų varinėtojas tarė; D O Apolonui tuomet debesų atvarytojas tarė;
XV. 239: R Rado jis Hektorą skaistų, Priamo protingąjį sūnų, / Sėdintį. Jau negulėjo; D Rado jis Hektorą šviesų, Priamo protingojo sūnų / Sėdintį. Nebegulėjo;
XV. 746: R Dvylika vyrų paguldė; D Dvylika vyrų paguldė;
XV. 627: R Viesulas švilpdamas drasko bures taip, kad širdys jūreivių / Dreba; D vėtros / Švilpdamos plėšo bures ir dreba širdys jūreivių;
XV. 577: R krūtinę prie papo; D krūtinėn prie papo;
XV. 571: R pašokęs trojėną paklotum; D pašokėtum dabar ir trojėną paklotum;
XV. 561: R Būkite vyrai, danajai, širdy bent turėkite gėdos; D Būkite vyrai tikri ir širdy turėkite gėdą;
XV. 482: R Ietį galingą paėmęs su vario viršūne; D Ietį pasiėmė tvirtą su vario viršūne;
XV. 434: R jis griuvo aukštielininks nuo laivo / Žemėn į dulkes; D Aukštielninkas griuvo į dulkes / Žemėn nuo pakalio laivo;
XV. 408: R Bet ir trojėnai nestengė pralaužti danajų falangų; D Bet ir trojėnai nestengė pralaužti danajų falangų;
XV. 407: R Jų beatmušt nuo laivų; D Jų beatmušt nuo laivų;
XV. 384: R triukšmingai suvirto; D triukšmingai suvirto;
XV. 346: R Hektoras balsą pakėlęs; D Hektoras balsą pakėlė;
XV. 329: R Hektoras Stichiją šičia nukovė ir Arkesilają; D Hektoras Stichiją tuosyk ir Arkesilają nukovė;
XV. 244: R Hektor! Priamo sūnau! Kodėl tu, nuo kitų pasitraukęs; D Hektor! Priamo sūnau! Kodėl nuo visų atsiskyręs;
XV. 237: Rleidos kaip sakalas greitas; D pasileido kaip sakalas greitas;
XV. 218: R paliko danajų eiles Poseidonas / Ir pasinėrė į jūrą; D achajų eiles Poseidonas paliko / Ir į marias pasinėrė;
XV. 202: R Dzeusui pranešti galiu tavo žodį garbingą ir rūstų; D Dzeusui turėsiu pranešt tavo žodį garbingą ir rūstų;
XV. 196: R ir tenebaido manęs; D Ir tenebaido manęs;
XV. 165: R nors ir galingas, bet aš galingesnis; D nors jis galingas, aš … galingesnis;
XV. 121: R Būt amžinieji dievai ant savęs užsitraukę tą dieną, / Dzeuso rūstybę ir bausmę; D Būtų tą dieną dievai nemirtingi sau užsitraukę / Dzeuso rūstybę ir pyktį;
X. 314: R ietys, paleistos iš rankų galingų; D iečių kruša iš rankų galingų;
XV. 316: R nepalietusios baltojo kūno; D nepalietusios baltojo kūno;
XV. 290: R Hektorą, kur jau daugybei danajų kelius yr pakirtęs; D Hektorą, kurs ne vienam danajui pakink­lius pakirto;
XV. 280: R Bet kai pamatė, kad Hektoras tvarko į kovą falangas / Ėmė drebėt išsigandę, ir visas narsumas jų dingo; D Bet kai pamatė, kad priešų eiles vėl Hektoras tvarko, / Tuoj sudrebėjo visi, ir visas narsumas jų dingo;
XV. 266: R karčiai / Plaikstosi jam ant pečių; D karčiai / Plaikstos laisvai ant pečių;
XV. 33: R Suviliojai apgaule mane nuo dievų pasitraukus; D suviliojai mane nuo dievų atitraukus apgaule;
XV. 19: R du priekalu; D du priekalu;
XV. 16: R Tik nežinau, ar negausi; D Tik nežinau, ar negausi;
XV. 63: R Jie susigrūs bėgdami ties laivais ilgairkliais Achilo; D Jie bėgdami susigrūs prie laivų daugiairklių Achilo;
XV. 7: R muša ir veja; D veja ir muša;
XVI. 458: R Taip ji kalbėjo. O tėvas žmonių ir dievų jos išklausė; D taip ji kalbėjo. Tėvas žmonių ir dievų jos išklausė;
XVI. 851: R širdin įsidėki tu savo; D tu įsidėki į širdį;
XVI. 709: R Ir ne Achilui, kuris už tave ir kitus daug narsesnis. / Taip jis kalbėjo, ir tuoj atgalios atsitraukė Patroklas; D Ir ne Achilui, kuris už tave dar žymiai narsesnis. / Taip jis kalbėjo. Atokiai atgal pasitraukė Patroklas;
XVI. 486: R rankomis gniaužė jis kruviną žemę; D rankom sugniaužė kruviną žemę;
XVI. 59: R lyg būčiau aš valkata, garbę praradęs; D tarsi aš valkata koks, jau garbę praradęs;
XVI. 7: R ko tu, Patroklai, pravirkai tarytum mažutė mergytė? D Ko tu, Patroklai, pravirkai dabar kaip mažutė mergaitė?
XVI. 12: R Gal mirmidonams, o gal tiktai man ką turi pasakyti? D Ar mirmidonams visiems, ar man ką turi pasakyti?
XVI. 47: R Taip išprašyti sau mirtį; D Taip išprašyti sau mirtį;
XVI. 98: R te nė vienas mirties neišvengia; D lai nė vienas mirties neišvengia;
XVI. 203: R Kietas Pelėjo sūnau, tulžiom tave motina žindė, / Kam gi, beširdi... D Piktas Pelėjo sūnau, tulžim tave motina žindė / Kam tu, beširdi...
XVI. 207: R Taip susirinkę jūs tankiai tauškėjot; D Taip susirinkę jūs tauškėt ne kartą;
XVI. 215: RSkydas prie skydo, ir šalmas prie šalmo, ir vyras prie vyro; D Skydas prie skydo ir šalmas prie šalmo, ir vyras prie vyro;
XVI. 252: RBet nesutiko, kad sveikas sugrįžtų; D Bet nesutiko, kad sveikas sugrįžtų;
XVI. 291: R Patroklas daug baimės įvarė, nukaudamas vadą; D įvarė baimę Patroklas, vadą nukaudams;
XVI. 398: R nugieždamas daugeliui pyktį; D nugieždamas daugelio kerštą;
XVI. 360: Rskydu plačiuosius pečius prisidengęs; D skydu plačiuosius pečius prisidengęs;
XVI. 283: R Taip tat kiekvienas jų dairės, kaip nuo pražūties išsisukti; D Dairės kiekvienas todėl, kaip baisios pražūties išsisaugot;
XVI. 471: R vadžios surizgo; D surizgo vadelės;
XVI. 605: R Dzeuso Idiškio žynys; D Dzeuso Idiškio žynys;
XVI. 139: R iečių, rankai pritaikintų; D iečių, pritaikytų rankai;
XVII. 32: R susipranta po laiko; D susipranta po laiko;
XVII. 695: R Tekinas bėgo; D Tekinas leidosi bėgt;
XVII. 695: R akys ašaromis plūdo; D akys ašarom plūdo;
XVII. 678: Rgyvastį atima; D gyvastį atima;
XVII. 372: R debesies niekur nebuvo matyti; D debesio niekur nebuvo matyti;
XVII. 282: R Kurs kalnuose ir šunis, ir medžiotojus jaunus išblaško; D Kurs kalnuose ir šunis, ir medžiotojus jaunus išvaiko;
XVII. 144: R pilį ir miestą galėsi apginti; D miestą ir pilį apginsi;
XVII. 157: R kurie už tėvynę / Kenčia vargus ir kovoja kasdien; D kurie už tėvynę / Vargsta ir kenčia kasdien kovoje;
XVII. 672: R Gyvas kol buvo, visiems malonus pasistengdavo būti; D visiems malonus jis būti mokėjo / Gyvas kol buvo;
XVIII. 187: R Jai atsakydams tada greitakojis Achilas prabilo; D Jai atsakydamas vėl greitakojis Achilas prabilo;
XVIII. 25: R tuojau pelenais apibiro; D pilkais pelenais apibiro;
XVIII. 255: R Grįžti į pilį tuojau, nelaukti aušros dieviškosios; D Grįžti į pilį dabar, aušros dieviškosios nelaukti;
XVIII. 294: R achajus sugrūsti į jūrą; D achajus į jūrą sugrūdus;
XVIII. 363: R gudrumo neturi; D gudrumo neturi;
XVIII. 484: R žemę ir dangų, ir jūrą / Saulę neilstančią, pilną mėnulį; D žemę… ir mėlyną dangų, ir jūrą, / Ir niekados nepailstančią saulę ir pilną mėnulį;
XVIII. 498: Rantras gi sakės nieko negavęs; D kitas gi sakė negavęs;
XVIII. 565: R Vienas vienintelis takas teėjo į tą vynuogyną; D Vienas vienintelis takas į vynuogyną tebuvo;
XVIII. 578: R Buvo čia jų keturi su šunim devyniais greitakojais; D Buvo jų keturi su šunim devyniais greitakojais;
XIX. 259: R Erinijos požemių deivės; D Erinijos, požemių deivės;
XIX. 242: R Kas žodžiais kalbėta, tai darbu įvykdyta buvo; D Kas kalbėta žodžiu, tuoj buvo įvykdyta darbu;
XIX. 420: R Ksantai, kam man pranašauji tu mirtį? D Kam pranašauji tu, Ksantai, man mirtį?
XX. 252: R lyg moterys kokios; D lyg moterys kokios;
XX. 219: R Gimė Dardanui sūnus Erichtonijas, didis valdovas / Kurs tarp mirtingų žmonių buvo pats turtingiausias; D Dardanui gimė sūnus Erichtonijas, didis karalius, / Kurs tarp mirtingų žmonių turtus didžiausius turėjo;
XX. 198: R susipranta po laiko; D susipranta po laiko;
XX. 54: R Taip laimingieji dievai achajus ir trojėnus tad kurstė; D Šitaip laimingi dievai achajus ir trojėnus pakurstę;
XX. 20 R mano širdies mintį... esi atspėjęs; D mano širdies mintis... atspėjai;
XX. 4: R Dzeusas tad liepė Temidei sušaukti dievus į tarybą; D Paliepė Dzeusas Temidei sukviesti dievus į tarybą;
XXI. 106: R numirė juk ir Patroklas; D numirė juk ir Patroklas;
XXI. 437: R Juk taip nepritinka; D Labai nepritinka;
XXI. 526: R Senis Prijamas valdovas šventajame bokšte stovėjo; D Senas karalius Priamas stovėjo bokšte šventajam;
XXI. 376: R imtų pleškėti Troja; D Troja pleškės;
XXIII. 190: R saulės galybė; D saulės galybė;
XXIII. 623: R senatvės našta sunkioji; D senatvės našta;
XXIII. 705: R moterį, / Mokančią daugel darbų, įkainotą ketvertu jaučių; D mergaitę, / Mokančią daugį darbų, ją vertino ketvertu jaučių;
XXIV. 637: R nesudėjau akių; D nesudėjau akių.
Išvardytos ir neišvardytos Dambrausko iš Ralio perimtos frazės nėra fatališkai būtinos ir nepakeičiamos. Tuo nesunku įsitikinti, peržvelgus kelis cituotus atvejus. Pavyzdžiui, XXIII. 623: Rsenatvės našta sunkioji;D senatvės našta; čia senatvės našta yra labai vykusi, bet Ralio sugalvota metafora. Homeras metaforos čia nepateikia, jis tenkinasi paprastu junginiu „sunkioji senatvė“ (χαλεπόν γῆρας). Taigi tiesiai išvertęs epitetą Dambrauskas, mano nuomone, būtų daugiau išlošęs: jo nebūtų slėgusi įtartino savinimosi našta.
XXI. 376:Rimtų pleškėti Troja;D Troja pleškės; Trojos gaisro vaizdui Ralys pasirinko vaizdingą veiksmažodį „pleškėti“. Homeras vartoja (XXI. 376) paprastą „degti“ (καιομνη), todėl ir Dambrauskas galėjo nekartoti Ralio varianto.
Palyginimą ὥς τε γυναῖκας (XX. 252) kiekvienas turbūt verstume „kaip moterys“, „lyg moterys“ ar „tarsi moterys“, kitaip sunku čia ką sugalvoti, bet Damb­rauskas perima ne tik palyginimą lyg moterys, bet ir Ralio dar pridėtą žodį kokios (lyg moterys kokios).
Homeras neprideda prie žodžio „erinijos“ jokio paaiškinimo. Jis sako: ἐρινύες, αἵ θ’ ὑπὸ γαῖαν ἀνθρώπους τίνυνται (erinijos, kurios po žeme baudžia žmones). Ralys pridėjo priedėlį: Erinijos, požemių deivės (XIX. 259). Dambrauskas perėmė jį visai be reikalo.
Agamemnono nuomone, Lesbo salos moterys visų gražiausios (IX. 130). Ralys šioje vietoje pasirinko žodį „moteriškės“ (gražiausios visų moteriškių). Dambrauskas frazę pakartojo, nors galėjo vartoti žodį „moterys“.
 Nebūtina buvo perrašyti beveik visą eilutę apie toli į priešų eiles prasibrovusį Diomedą (V. 85): RBet jau Tidydo – nebūtum supratęs, katriems jis priklauso;DBetgi Tidido nebūtum supratęs, katruos jis palaiko. Veiksmažodį „supratęs“ buvo galima pakeisti „suvokęs“, „žinojęs“ (gr. γνοίης) ar pan., o ir visa eilutės sandara galėjo būti kita.
Homeras sako (XIII. 580), kad žuvusio herojaus akis uždengė požemio pasaulio naktis (ἐρεβεννὴ νὺξ ἐκλυψεν). Taigi variantų vertėjui yra, nebūtina kartoti Ralio epitetą amžinoji ir pakeisti tik veiksmažodžio užvilko priešdėlį (R Greit Dejipirui naktis amžinoji akis jo užvilko;D O Deipirui akis tamsa amžinoji apvilko).
Dzeuso nuomonę apie savo ir Poseidono galias Ralys išvertė nors ir galingas, bet aš galingesnis (XV. 165), nekreipdamas dėmesio į tai, kad Homeras čia pavartojo skirtingus žodžius (κρατερός ir φρτερος). Vadinasi, Dambrauskas, be epiteto „galingas“, galėjo vartoti „stiprus“, „jėgingas“ ir kitus sinonimus, bet jis perėmė Ralio pasiūlytuosius: nors jis galingas, aš… galingesnis.
Vyriausias trojiečių kariuomenės vadas Hektoras, pamatęs besitraukiančius priešus, ἐκκλετο – įsakė saviškiams, sušuko ragindamas pulti (XV. 346). Ralys situaciją pateikė taip: Hektoras, balsą pakėlęs… Damb­rauskas kaip junginio „garsiai įsakė“ sinonimą irgi vartoja tą patį variantą: Hektoras balsą pakėlė, nors, be abejo, galėjo to nedaryti.
Ralio sugalvotas junginys užgavo širdį (XIV. 458) yra labai geras θυμὸν ὄρινεν atitikmuo, bet Homero mintį būtų tiksliai išreiškę ir žodžiai „sujaudino“, „sudrumstė širdį“, „skaudžiai sugildė“ ar tik „sugildė“ ir panašūs.
Nemalonu skaityti dvi panašias eilutes (XX. 4): RDzeusas tad liepė Temidei sušaukti dievus į tarybą;D Paliepė Dzeusas Temidei sukviesti dievus į tarybą. Vietoje „liepti“ juk galima buvo pavartoti „įsakyti“ ar kurį nors liepimą reiškiantį žodžių junginį, vietoje „taryba“ – dėti, pavyzdžiui, „sueiga, susirinkimas“ ar archajišką „krivūlė“.
Ajantas, pasak Ralio, dvylika vyrų paguldė (XV. 746). Dambrauskas, nekreipdamas dėmesio į tai, kad homeriškąjį οὔτασκε galėjo tiksliai išversti, pasitelkęs „sužeidė“, o jei norėjo šiek tiek nutolti – „paklojo“ ar pavartoti kitą panašų žodį, viską paraidžiui pakartojo: Dvylika vyrų paguldė.
Tą patį galima pasakyti apie visas cituotas ir necituotas vietas. Visur buvo galima rasti savitą variantą.
 
Išvada
Kadangi Antanas Dambrauskas pasisavino pagrindinį Jeronimo Ralio „Iliados“ poetikos karkasą – epitetų sistemą, be to, daugybę ilgesnių ir trumpesnių frazių, tai esame priversti daryti išvadą, kad, deja, turime ne du skirtingus vertimus, o tik vieną, Ralio ir Dambrausko išverstą „Iliadą“. Mano galva, daugeliu aspektų Dambrauskas būtų pasielgęs geriau, nesiskelbdamas savarankišku vertėju, o prisijungdamas prie Ralio vertėjų grupės. Turiu prisipažinti, kad tokios išvados nesitikėjau. Prieš pradėdama knaisiotis po abu vertimus, maniau nustatysianti kiekvieno vertimo ypatumus, pasidžiaugsianti mūsų kultūros turtu, dviem „Iliados“ vertimais. Tačiau viltys sudužo, pamačius, kad Dambrausko vertimas visą laiką balansuoja ant pavojingos plagiato ribos, o dažnai ją ir peržengia.
___________________
 
1   Homeras, Ilijada, vertė Jeronimas Ralys, Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Panciškus Žadeikis, Jurgis Talmantas, redagavo ir įvadą parašė prof. Vladimiras Šilkarskis, Kaunas: Spaudė akcinė „Ryto“ bendrovė Klaipėdoje, 1930 Vytauto Didžiojo metais.
2   Homeras, Iliada, vertė Jeronimas Ralys, Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Pranciškus Žadeikis, Jurgis Talmantas, Antanas Dambrauskas, redagavo Antanas Dambrauskas, Vilnius: Valsty­binė grožinės literatūros leidykla, 1962.
3   Homeras, Iliada, iš graikų k. vertė Antanas Dambrauskas, Vilnius: Vaga, 1981.
4   Homeri Ilias, edidit Guilelmus Dindorf, editio quinta cor­rectione quam curavit C. Hentze, pars I, II, Lipsiae: In aedibus B. G. Teubneri, 1939.
 
Publikuota: Naujasis židinys/ Aidai





 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Šv. Ignoto g. 5-264, Vilnius 01120
Tel. 8-698 18116
El. p. literaturosvertejai@gmail.com

APKLAUSA
Kuriuo paros metu Jums geriausiai sekasi versti?
  
  Nariams
 
 
 
  Priminti slaptažodį
© Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2017. Visos teisės saugomos.