Titulinis
 
 

 
Spausdinti

Kai Narnijos žirgas lietuviškai prabilo...

RŪTA BURBAITĖ

Lewis C. S. ŽIRGAS IR JO BERNIUKAS. Iš anglų kalbos vertė Violeta Davoliūtė. –­ Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998.

Publikuota: Literatūra ir menas 2010-02-12

Susipažinti su Clive’o Stapleso Lewiso, vieno mėgstamiausių viso pasaulio vaikų literatūros kūrėjų, šedevru „Narnijos kronikos“ jaunieji Lietuvos skaitytojai pirmą progą gavo 1997-aisiais. Per dvejus metus „Katalikų pasaulis“ išleido keturias šio ciklo knygas, likusių trijų, deja, lietuviškai perskaityti neturime galimybės iki šiol. Pirmoji – „Mago sūnėnas“ – iš anglų kalbos yra išversta sesers Švč. Jėzaus Širdies Teresės OCD, likusiomis dalimis rūpinosi vertėja Violeta Davoliūtė. Jos išverstą trečiąją „Narnijos kronikų“ knygą „Žirgas ir jo berniukas“ ir pamėginsiu aptarti šioje recenzijoje.

„Narnijos kronikos“, kaip ir nemaža dalis kitų didelės apimties fantastinių kūrinių vaikams, turi savo mitologiją, geografiją, aiškią (ar bent jau daugmaž aiškią, nes dėl poros knygų eiliškumo ne sykį kilo ginčų) įvykių chronologinę seką. Tikimasi, kad trečiąją ciklo knygą atsiverčiantis skaitytojas jau turi žinių apie dvi pirmas, – autorius knygoje kartkartėmis primena: „Jei jūs skaitėte knygą, kuri vadinasi „Liūtas, Burtininkė ir Drabužių Spinta...“ Todėl kyla klausimas, kokiu tikslu vertėja sutrumpina pirmąją teksto pastraipą: „Šis pasakojimas apie tai, kas nutiko Narnijoje ir karalystėje į pietus nuo jos tuo metu, kai ją valdė Piteris su broliu ir dviem seserimis“ („This is the story of an adventure that happened in Narnia and Calormen and the lands between, in the Golden age when Peter was High King in Narnia and his brother and his two sisters were King and Queens under him.“). Tikslesnis vertimas būtų: „Šis pasakojimas apie tai, kas, klestint Aukso Amžiui ir Narniją valdant Aukščiausiajam karaliui Peteriui, padedamam brolio Karaliaus ir seserų Karalienių, nutiko Kalormene, Narnijoje ir žemėse, plytinčiose tarp jų.“

Tai, kad ši knyga – trečioji „Narnijos kronikų“ dalis, versta V. Davoliūtės, leidžia manyti, kad vertėja yra puikiai susipažinusi su „Žirgo ir jo berniuko“ priešistore. Knygos „Liūtas, Burtininkė ir Drabužių Spinta“ pagrindinių veikėjų –­ seserų ir brolių – santykiai yra tokie, kokie ir turėtų būti, – broliški ir seseriški. Nežinia, ar pasikeitęs jų socialinis statusas (visi keturi vaikai buvo karūnuoti Narnijos valdovais) ir brandesnis amžius knygoje „Žirgas ir jo berniukas“ iš tiesų paskatina vienas į kitą kreiptis daugiskaitos antruoju asmeniu, kaip matome lietuviškame vertime. Žinoma, anglų kalba šiuo atveju palieka vertėjui laisvę ir galimybę pačiam interpretuoti dialogo veikėjų familiarumo lygį, bet vertėtų atkreipti dėmesį, kad ne visur išlaikomas ir gramatinių formų nuoseklumas: Edmundas į seserį kreipiasi itin pagarbiai: „Ką nusprendėte? Tekėsite už savo tamsiaveidžio mylimojo, princo Rabadašo, ar ne?“ (p. 47), o 51 puslapyje pokalbis tarp tų pačių veikėjų mažiau oficialus: „Nenusimink, Sju, nusiramink (...) nepamiršk, kad...“ Kitas Edmundo kreipimasis į Siuzaną atidesniam skaitytojui užkliūva dėl vertėjos pasirinkto epiteto: „Mano brangioji kilmingoji sese...“ (p. 48). Siuzana, nors ir karūnuota, yra kilusi iš paprastos amerikiečių šeimos, o frazę „My dear sister and very good Lady“ geriau būtų versti „Mano brangioji, kilnioji sese“. Įtartinai skamba ir Siuzanos kreipimasis: „O, mielasis, šaunusis maestro Tamnusai...“ Tarptautinių žodžių žodynas daiktavardžiui „maestro“ priskiria „garbingo menininko“ prasmę, o faunui Tamnusui, šioje srityje lyg ir nepasižymėjusiam, galbūt angliško „master“ tinkamesnis atitikmuo būtų paprastas „ponas“.

Šiokių tokių problemų vertime pasitaiko ir dėl pasirenkamos leksikos stiprumo. 88 puslapyje Aravisė atsiprašo draugės, kad „elgėsi grubiai“ – vaizdžiau ir tikslingiau būtų palikti tiesioginį frazės vertimą iš anglų kalbos: „elgiausi kaip kiaulė / buvau tikra kiaulė“ („...I was a pig“). 73 puslapyje vertėja pasirenka atvirkščią variantą – frazę sustiprina: neutrali „it‘s not nice“ virsta skambia „kaip nepadoru!“ Atkreipus dėmesį, kad dialogas vyksta tarp dviejų jaunų mergaičių, tikslesnis frazės vertimas būtų „nelabai gražu“.

C. S. Lewisas jaunųjų (ir ne tik) skaitytojų širdis užkariavo ne vien įdomiu, dinamišku, stebuklų ir amžinos gėrio ir blogio kovos kupinu turiniu. Jo knygos ir nuotykingos, ir nuotaikingos – familiarus ir lengvo humoro nuspalvintas rašytojo stilius – nemenkas iššūkis vertėjui nuo pat pirmojo puslapio. Su kai kuriomis problemiškomis vietomis susitvarkoma puikiai: pvz., vieno pagrindinių veikėjų vardas Bree (Breehy-hinny-brinny-hoohy-hah trumpinys) taikliai verčiamas remiantis lietuvišku garsažodžiu „ihaha“ –­ žirgas gauna Ihio vardą. Tačiau V. Davoliūtės vertime pasitaiko vietų, kur atpažinti autoriaus stilių sunku, nors originalo kalba jos labai išraiškingos. „Taip, –­ nedrąsiai atsakė išmintingoji Hina, –­ tačiau svarbiausia ten nuvykti“ (p. 36) – vertėja nė vienoje vietoje nevartoja Lewis mėgstamų skliaustelių, taip atsisakydama galimybės taikliau atkartoti jo kalbėjimo manierą: „Well, – said Hwin humbly (she was a very sensible mare), –­ the main thing is to get there“. Tikslesnis vertimas galėtų būti: „Na, – kukliai tarė Hina (o ji buvo labai nuovoki kumelė), –­ vis dėlto svarbiausia – ten nusigauti.“ Vertėja ne visada paiso autoriaus vartojamų didžiųjų raidžių, kuriomis prasideda kai kurie bendriniai žodžiai, ne kiekvienu atveju perteikiamas autoriaus pasirinkimas esminius žodžius išryškinti pasviruoju šriftu: sakinio „But I want her, –­ cried the Prince“ vertime žodis „noriu“ nėra išskiriamas, tokiu būdu atimant iš skaitytojo galimybę pajusti emocingą sakinio skambesį. Aštuntojo skyriaus pradžioje sakinys „And here he added a great many descriptions of Queen Susan wich would not look at all nice in print“ verčiamas taip: „Ir jis pridūrė visą tiradą žodžių, kurių čia nė nekartosiu.“ Vargu ar tikslinga pasakotojo pastabą taip supaprastinti ir „suknyginti“. Ir lietuviškai šis sakinys gali skambėti spalvingai: „Ir čia jis Karalienei Siuzanai priskyrė krūvą tokių epitetų, kad jie, užrašyti ant popieriaus, atrodytų mažų mažiausiai negražiai.“ Pirmajame skyriuje pasakotojo pastaba modifikuota dar labiau: „Mat, kai kalbantys gyvuliai supyksta, jų šneka truputį pasikeičia“ („Talking horses always become more horsy in accent when they are angry“). Tokio „arkliško“ sakinio vertime nepalikti arkliui vietos nė uodega mostelti – beveik neatleistina. Galimas toks variantas: „Kai kalbantys arkliai supyksta, jų tartis visada pasikeičia – tampa arkliškesnė.“ Su šiais vertėjos nuklydimais kontrastuoja teksto vietos, kur žaismingumas puikiai atkurtas: pvz., 29 puslapyje žirgas, kuris angliškame tekste „was thoroughly enjoying the story“, vertime „ryte rijo pasakojimą“. 33 puslapyje Aravisės pasakojimas toks pat gyvas ir entuziastingas kaip originale: „Kaip ten gražu! Kokie puikūs sodai, o jau tas Tūkstančio Kvapų slėnis – o-o-o!“

Ryškesnės sakinio prasmės klaidos vertime tikrai nėra dažnos, bet vis dėlto jų pasitaiko. 34 puslapyje „Aravisė elgėsi su Šasta daug draugiškiau (...)“, o štai originale vaikų santykiai šiltėjo toli gražu ne taip greitai: „Aravis became a little, a very little, less unfriendly to Shasta (...).“ 107 puslapyje atsiskyrėlis kviečia kalbantį žirgą Ihį: „O dabar, jei tu ir tavo keturkojė bičiulė užsuksite į trobelę, vėl jus pavaišinsiu šiltu viralu, kurio jau ragavote.“ Originaliame C. S. Lewiso tekste apie kumelaitę Hiną kalbama daug pagarbiau: „And now, if you and my other four-footed cousin will come round to the kitchen door we‘ll see about the other half of that mash“ („O jei dabar jūs abu, mano keturkojai pusbroliai, teiksitės ateiti iki virtuvės durų, gali pasirodyti, jog gera pusė viralo dar yra likusi...“).

Kitur vertėja sakinius praplečia savo pačios pastabomis. 33 puslapyje „Aravisė taip pat nekalbino Šastos, nebent retkarčiais, kai reikėdavo pasitarti dėl kelionės“ –­ originale apie kelionę neužsimenama: „And Aravis never spoke to Shasta at all if she could help it“ („O Aravisė pokalbių su Šasta vengė kaip įmanydama“). Pagirtina, kad tekste pavartotas patarles V. Davoliūtė visada taikliai keičia lietuviškomis jų analogijomis: 47 p. „vilką avinėlio kaily pažinsi avinėlių bandoj“ („see the bear in his own den before you judge of his conditions“).

Apibendrinant galima pasakyti, kad C. S. Lewiso knygos „Žirgas ir jo berniukas“ lietuviškas vertimas yra neblogas, bet turi taisytinų vietų. Vertėja V. Davoliūtė gerai išmano anglų kalbą ir geba konstruoti sklandžius lietuviškus sakinius. Vis dėlto vertime norėtųsi matyti daugiau autoriaus stiliaus atspindžių (tiek leksikos, tiek skyrybos srityse), taip pat vertėtų atidžiau žiūrėti į ciklo chronologiją – juk verčiamos „Narnijos kronikos“, o ne vienos dienos užrašai.


 

 

 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos projektą remia LR kultūros rėmimo fondas

 



Rašyti komentarą



 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Šv. Ignoto g. 5-264, Vilnius 01120
Tel. 8-698 18116
El. p. literaturosvertejai@gmail.com

APKLAUSA
Kuriuo paros metu Jums geriausiai sekasi versti?
  
  Nariams
 
 
 
  Priminti slaptažodį
© Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2017. Visos teisės saugomos.