Kietas nusileidimas 

LAIMANTAS JONUŠYS
 
 

James Meek. IR ŠTAI MES LEIDŽIAMĖS. Iš anglų k. vertė Migla Surkevičienė, red. Violeta Mickevičiūtė. – V.: Gimtasis žodis, 2011.
 
   
2009 m. lietuviškai išleistas britų autoriaus Jameso Meeko romanas „Meilės aktas“ (tiksliau būtų buvę „Liaudies meilės aktas“ – People’s Act of Love) vaizdavo Sibire per Rusijos pilietinį karą užstrigusius čekų karius, nebenorėjusius kautis už Austrijos imperiją, kartu pateikė daug kurioziškai keistų, bet autentiškų to ir ankstesnio laikotarpio Rusijos realijų, sukūrė įsimintinų personažų ir išplėtojo įvairialypius jų tarpusavio santykius. Šis Meeko romanas iki šiol daugelio (pasaulyje) laikomas jo geriausiu, o ir lietuviškas vertimas buvo geras. Naujesnioji knyga, nors anam neprilygstanti, kai kuo taip pat gana įdomi, įtaigi, nors ir gerokai apgadinta vertimo.
„Meilės akte“ autorius pavaizdavo savo tiesiogiai nepažintą, bet gerai išstudijuotą pasaulį, o naujas romanas, „Ir štai mes leidžiamės“ (angl. 2008), priešingai, vaizduoja autoriui, ilgai dirbusiam užsienio korespondentu (t.p. ir Afganistane), gerai pažįstamą aplinką. Vis dėlto rašytojas nenori tapatintis su savo herojumi – kartais cinišku ir pagiežingu, kartais jautriu ir atgailaujančiu lėkšto galimo bestselerio autoriumi, keičiančiu moteris, bet laimės nerandančiu. Su viena iš moterų „jis šešis mėnesius miegojo“ (p. 14) – tai bent letargija! (Bet apie vertimo absurdus – vėliau.) Tad į vieną romano puslapį Meekas kaip kontrastą įrašė kuklų, sumenkintą savo paties paveikslą:
„The Guardian“ atstovas […] buvo smulkaus sudėjimo, išblyškęs žmogelis gležnomis rankomis, rausvai gelsvais plaukais, apskritais akiniais ir šiek tiek kreiva šypsena. (p. 112)
Tiesa, gingerish užtektų pasakyti „rausvais“, o ne „rausvai gelsvais“; „šiek tiek kreiva“ sklandžiau „kreivoka“.
Veiksmo vieta kilnojasi plačiai: Iranas (bet tai tik iš herojaus rašomo romano, ir labai nedaug), Afganistanas, Londonas, Škotija, JAV, pabaigai žiupsnelis Irako. Pastarojo dešimtmečio britų ir amerikiečių vykdomi karai, sukelti užmojo pažaboti pasaulinį terorizmą, per karo reporterio (būtent toks yra pagrindinis veikėjas Adamas Kelasas) prizmę kelia politinių klausimų ir apibendrinimų galimybę, bet nenugrimzta į publicistiką ir galiausiai palengva nukrypsta į Adamo Kelaso asmeninio gyvenimo neišsipildymų, jo ir jo aplinkos žmonių meilės ir pavydo trajektorijų plėtotę.
Svarbi romano tema – herojaus romantiški erotiniai santykiai, veikiau klampus tų santykių netobulumas ir nesėkmės. Prisimindamas savo „pernelyg ankstyvą“ ir trumpą santuoką, apie ikisantuokinę aistros bangą Kelasas sako:
Tarp pasimylėjimų ilgai trunkančios tylos valandėlės […] atrodė labiau kaip telepatinio vienas kito supratimo įrodymas nei faktas, kad jie neturi ką vienas kitam pasakyti (vėliau paaiškėjo, kad taip ir yra). (p. 108)
Žodžiu, šiuo atveju, kaip ir kitais gyvenimo klausimais, skaitytojų iliuzijos neskatinamos. „Daugiau Kelasas tokių klaidų nebedarė. Klydo kitaip.“ (p. 108)
Afganistane mezgantis Kelaso romanui su amerikiete Astrida, sunku rasti atskirą patalpą seksui – ne tik todėl, kad sugriautos šalies provincijoje užsienio žurnalistams ir šiaip tenka glaustis ankštokai, bet ir todėl, kad patalpą turi skirti musulmonai, nepritariantys nesantuokiniams ryšiams. Apsimetus sutuoktiniais tai pavyksta, bet afganai žiūri skeptiškai: „rusams patinka afganų mergaitės, talibams berniukai, o amerikiečiams ir europiečiams patinka tik jie patys.“ (p. 125) Vakarieniaujant kartu su afganais, „Kelasas neatitraukė akių nuo Astridos kelių po džinsais. Jis bandė įsivaizduoti, kokie jie švelnūs nuogi ar jie bus šilti ar vėsūs, kai jis uždės ant jų ranką.“ (p. 125) Po „nuogi“ trūksta jungtuko „ir“, be to, ne apie kelius jis čia svajoja, o veikiau apie šlaunis (žodynas: knee: 5. the upper surface of a seated person’s thigh).
Žodžiu, globalistinio karo tema, palengva užleidžia vietą asmeninio gyvenimo peripetijoms, ir tai pagyvina romano audinį, bet skirtingų situacijų ir įvairių išraiškingų personažų vaizdavimas, buvęs įdomiai įspūdingas „Meilės akte“, čia kai kuriais atvejais romano kontekste neranda sau tinkamos vietos, pvz., Astridos globėjo Bastijano istorija lieka nelabai prasmingai pakibusi.
 
Geografija ir žodynas
 
Negvildensiu ilgai šių siužetinių linijų, kai ką pasistengsiu perteikti per klaidžius vertimo pavyzdžius.
Jau pirmoje pastraipoje kyla daug abejonių dėl iranietiškų ir arabiškų žodžių bei pavadinimų transkripcijos. Teisingai pasielgta anglišką miesto pavadinimą Esfehan pakeičiant tradiciniu lietuvišku Isfahanas (vėliau t.p. yra gerai transkribuotų tikrinių vardų: Ahmadas Šachas Masudas, al Kaida), bet kitais atvejais šito principo nesilaikyta – tiesiog nukopijuota angliška rašyba: „…iki pirmosios maldos prieš aušrą, fajr (=fadžro)…“; „…Islamo revoliucijos budrumo komiteto nariams, basiji (=basidži, o turbūt dar geriau – basidžiams)…“ Miesto pavadinimo kilmininkas „Khorramshahr‘o“ su nereikalingu apostrofu (o tai, kad jis žemyn galva, ir tai ne vienintelis atvejis knygoje, garbės nedaro leidyklai), ir, žinoma, pats pavadinimas lietuviškai rašytinas Choramšahras arba Khorramšahras (VLE). Anjoman turėtų būti ne „Anjomenas“ (p. 11) ar „Anjomanas“ (p. 49), o Andžomanas. Žodžio mujahedin anaiptol nereikia kopijuoti iš anglų kalbos pridedant kursyvą – jau 2001 metų „Tarptautinių žodžių žodyne“ yra ir „mudžahedas“, ir „modžahedas“, tad ir nereikia įterpti gana migloto paaiškinimo „musulmonų karys“, juolab, kad toliau (p. 117) jau kelis kartus minima grupė „modžahedų“ (kursyvu, t.p. pirmu atveju vėl be reikalo įterpiant „musulmonų karių“).
Paikai atrodo tokia frazė: „šis rado juos turguje, bazaar“ (p. 17). Originale yra tik bazaar (be kursyvo), bet šis žodis jau yra anglų kalbos žodyno dalis, tad lietuviškai užtektų „turgaus“ (juk ir šiaip aišku, kad turgus Afganistane yra rytietiškas). Ir vėl panašiai: „Paryžiuje, tiesiai iš stoties, jį nuvežė į senovinį rajoną, eroundismentą […]“ (p. 153). Angliškos skyrybos taisyklės kai kuo skiriasi nuo lietuviškų, bet frazė „tiesiai iš stoties“ neišskirta net originale, tad šių kablelių prasmė nesuvokiama. Dar labiau nesuvokiama, kaip iš arrondissement pasidarė eroundismentas ir kam apskritai čia jo reikia – taip vadinamos Paryžiaus miesto apygardos (arba tegul ir rajonai). Susidaro įspūdis, kad vertėja juodraštyje paliko neaiškų žodį, vėliau išsiaiškinusi įrašė beveik tinkamą atitikmenį, bet senojo neišbraukė.
Angliškos pavardės transkribuojamos, bet kartais nevykusiai: Walsh – „Vuolš“, bet ši pavardė nėra tariama Vu-olš, o dvibalsio uo anglų tartyje nėra. O šiaip su tikriniais žodžiais čia padaryta neišbrendama makalynė: iš svarbaus personažo „Magurano“ pavardės iškrito antra g (M’Gurgan). De Peyer kažkodėl virto „de Peiže“ (nors garsas ž čia neįsivaizduojamas); vienoje vietoje vietovardis „Salsburis“ (p. 166), kitoje – „Selsberis“ (p. 172). Daug kartų minimas Chincoteague, miestelis, į kurį Kelasas vyksta pas Astridą, kažkodėl susikeitė vietomis k ir g garsus ir virto Čingateku, škotišką pavardės priešdėlį Mc dar niekam iki šiol nebuvo šovę į galvą transkribuoti „Mik“: „Mikleinas“ – atrodo, kad čia arba nuspręsta, kad reikia transkribuoti taip, kaip vertėjai smagiau atrodys, arba tiesiog nusispjauta ir parašyta bet kaip: arabiškas Yehia nei iš šio, nei iš to pasidaro „Juhiu“, Thuraya – „Afuraja“ (p. 252). Anglijos miestas Carlisle transkribuotinas „Karlailis“, o ne „Karlislis“ (p. 239). Dar gerai, kad iš Kelaso nepasidarė koks nors Kaliošas.
Žodis drab (garment) išverstas net trim iš žodyno (kitos reikšmės) nusižiūrėtais žodžiais, nusakančiais keistą spalvų mišrainę: „pilko gelsvumo rusvu“ (p. 6), nors čia yra tiesiog „nykus (apdaras)“. Ir kai kur kitur vertėja pavartojo ne tas žodžių reikšmes, kuriomis jie čia pateikiami. Kolega klausia, ką Kelasas rašo į sąsiuvinį (šiuo atveju book reiškia ne „knygą“, o sąsiuvinį; vėliau angl. notebook jau verčiamas „sąsiuvinis“ [p. 12], nors tai tas pats daiktas): „Kas ten? Žurnalas?“ (p. 10) Journal – čia „dienoraštis“. Manifest Destiny yra koncepcija, įsitikinimas, o ne manifestas („Likimo manifestas“ [p. 61]), – manifest čia yra būdvardis, tad verstina „Akivaizdi lemtis“ ar pan. „JAV oro uostą (airfield – [karinis] aerodromas) Rytų Anglijoje“ (p. 33), – kokius gi oro uostus JAV gali turėti Anglijoje? Sportbatis čia turįs pirštus: „Priglaudė […] sportbačio pirštus prie šalmo“ (p. 231). Iš tikrųjų toe reiškia ne tik kojos pirštą, bet ir bato priešakinę dalį, arba nosį.
Prieš „muedziną“ (p. 7) įterpti trys paaiškinamieji žodžiai, kurių originale nėra: „musulmonų mečetės tarnautojo“, – nereikalingi jie visi, o ypač pirmasis. Ir tikrai „plaukeliai ant sprando nesistoja“ (p. 255), o šiaušiasi. Be reikalo skaidomi sakiniai: „Vos kelių pravažiavusių (=pravažiuojančių; apskritai galima išsiversti be šio žodžio – originale jo nėra) mašinų burzgimą ir jos žingsnius nustelbė keistas triukšmas tolumoje. Žemas dunksėjimas…“ (p. 7) Čia po „tolumoje“ derėjo dėti ne tašką, o brūkšnį.
Enormous black shapes approaching the ground in clouds of dust. Tie „juodi pavidalai“ yra besileidžiantys sraigtasparniai, bet vertime kitaip: „didžiuliais juodais pavidalais besiartinančius dulkių debesis“ (p. 8). […] his loathing for eight o’clock rush to the mountains – čia norima pasakyti, kad ispanas nepakentė būti paskubomis išvežamas su kitais žurnalistais aštuntą ryto į kalnus; išversta: „neapykanta aštuonių valandų blaškymuisi po kalnus“ (p. 16).
Gana laisvas vertimas kai kur pasiteisina, pvz., kai pasipiktinęs kolegės elgesiu Kelasas drąsinasi galįs jai atsakyti tuo pačiu (She’ll soon find out that two can play at that game!), lietuviškai visai gerai skamba toks variantas: „Na gerai, aš irgi taip darysiu, tada ji žinos!“ (p. 11) Kai kur gana gerai pavykę įveikti ilgus sakinius, kaip štai čia, kai Kelasas mintyse neranda būdo atsitiktinei pakeleivei lėktuve papasakoti, kaip išvakarėse Londone užvaldytas įtūžio įsisiautėjo pobūvyje svečiuose: „Norėjo, kad pasakojimas būtų grynas, santūrus bei izoliuotas, bet nuo kiekvieno įvykio ar veikėjo vedė nauji takai per laiką ir erdvę į kitus pasakojimus, kurie vėl šakojosi, ir nors jis neabejojo rasiąs kelią atgal, šakų buvo per daug.“ (p. 74) Tiesa, čia irgi galima pareikalauti didesnio tikslumo: „įvykių“ per vakarienę daug gal nebuvo (angl. each moment), o nuo jų vedė gal tiesiog takai – ne „nauji“ (nes apie senus nekalbama).
 
„Panaikinus“ Gvantanamo kalėjimą, liko „pusiau gyvas“ potraukis
 
Kai kurios klaidos atsiranda nesuvokiant dėstymo logikos. Štai kaip aprašoma kairuoliško žurnalo redaktoriaus reakcija į Sovietų Sąjungos žlugimą: porą dienų buvo paniuręs, bet paskui suvokė „that the end of the communist superpower meant the last constraint to blaming everything atrocious on Washington and capitalism had been removed [pabraukta mano – L.J.]“, t.y. pašalinta paskutinė kliūtis už visus žvėriškumus kaltinti Vašingtoną ir kapitalizmą. Vertime atvirkščiai: „nebereikės už visus žvėriškumus kaltinti Vašingtono ir kapitalizmo“ (p. 25). Atvirkščiai ir čia: „negalėjau paneigti, kad jo kalboje nebuvo (=esama) tiesos“ (p. 194).
Kadangi, regis, vertėja ne visada susigaudo romano politinių peripetijų chronologijoje, prasminės klaidos krenta į akis dar net nepasižiūrėjus į originalą. Adamas Kelasas sumano parašyti lėkštą antiamerikietišką trilerį. Magurganas jam sako, kad dabar tokios knygos neparduosi, nes „po „Dvynių“ sugriovimo visi žiūri į Ameriką kaip į sužeistą šunytį“ (p. 34). Bet padėtis greitai ėmė keistis, ir „jau buvo girdimas garsėjantis šunyčio urzgimas“. Kuo gi tai pasireiškė? „JAV belaisvių stovykla Gvantanamo įlankoje buvo panaikinta, ir Kelasas, kaip ir kiti tokie kaip jis, pradėjo siųsti Irako žemėlapius“. Žinoma, Gvantanamo stovykla buvo ne panaikinta (ji ir iki šiol tebeveikia), o įsteigta (atidaryta) – „had opened“: tai suprastų ir anglų kalbos pradžiamokslis, tad čia kažkoks neapsižiūrėjimas. Kiek sunkiau pradžiamoksliui (o ir vertimo skaitytojui) suprasti, kur ir kodėl tie karo reporteriai (kaip Kelasas) pradėjo siųsti Irako žemėlapius (kai jau brendo JAV įsiveržimas į Iraką): „had begun sending off for maps“. To send off for – „užsakyti, kad atsiųstų“ (kaip teigiama anglų–lietuvių k. žodyne); vadinasi, jie siųsdinosi žemėlapius.
Ypač vertėjai slidu politikos arenose. Nors kai kur autoriaus metaforos per daug pinklios, bent jau prasmės logikos reikėtų paisyti. Kaip suprasti tokį sakinį: „[…] kai persikrausčiau į Niujorką, pajutau, kad bandau išsilaikyti ant stataus šlaito Vašingtono dugne“ (p. 189)? Koks čia šlaitas dugne? Iš tikrųjų čia turimas galvoje šlaitas, kurio dugne yra Vašingtonas, t.y. Vašingtonas yra pamatas. „Antivyriausybė charakterizavo save kaip norinčią priešintis“ (p. 189). Ankstesniame sakinyje yra „antivyriausybiniai radikalai“, angliškai gali normaliai nuskambėti sutrumpintas variantas anti-government, bet lietuviškai taip nesakoma. Iš tikrųjų antivyriausybininkai (arba valdžios priešininkai) „apibrėžė save pagal tai, kam jie priešinasi“.
Įsidarbinęs CŽV Bastijanas sako: „Paaiškėjo, kad mane išaiškino labai žemame lygyje“ (p. 192). Skaitytojas tuoj pamano, kad jį demaskavo. Bet kitame sakinyje pridurta: „Kaip ir valytojus“. Čia cleared byloja apie suteiktą teisę naudotis slapta medžiaga (žemu lygiu – vadinasi, beveik jokia slapta medžiaga neprieinama).
Bent kiek paprusęs lietuvių skaitytojas, perskaitęs žodžius „Pasaulio banke „Goldman Sachs““ (p. 80), tars: betgi tai skirtingi dalykai – gal čia reikia jungtuko „ir“?, – tačiau iš kur tas Pasaulio bankas atsirado, visai neaišku, nes angliškame tekste yra tik Goldman Sachs.
Kupina vulgarios necenzūrinės leksikos Bečkoto kalbėsena, išskirianti jį iš kitų personažų solidžiame vakarėlyje, (p. 81 ir toliau) net nepabandyta adekvačiai išversti, tiesa, išdrįsta pavartoti žodį „papus“ (kažkodėl kursyvu – matyt, baiminantis Kalbos inspekcijos). Mažų mažiausia toks personažas sakytų „nuėjom išgert“, o ne „nuėjome išgerti“.
„Kartą jis man pasakė, kad vyriausybės, kuri panaikino žmonių teises, pripažinimas, pažeidžia jo teises.“ (p. 83) Kablelis po „pripažinimas“ – nesusipratimas, bet prasmė vėl apversta aukštyn kojom: iš tikrųjų Bečkotas (Kelaso pavadintas fašistu) pasakė, kad neleidžiant tokios valdžios, kuri panaikintų žmogaus teises, pažeidžiamos jo paties teisės.
In the 1980s nėra „1980-aisiais“ (p. 83); mortgage yra ne „užstatytas turtas“ (p. 83), o būsto paskola. North of Kabul išversta „šiaurės Kabule“ (p. 14) (=į šiaurę nuo Kabulo); Snow goose yra ne „sniego žąsis“ (p. 229), o „snieginė žąsis“ (Anser caerulescens). Ir dar: „pirmyn lekiančiame didžiajame pasirodyme“ (p. 15) (in the great onrushing parade) – gal „didžiajame siautulingame šou“. „Traukinys brovėsi [geriau: skverbėsi] į šiaurę kaip šykštuolis [=grandiklis: scraper] plėšydamas debesis nuo drėgno Midlendų dangaus“. (p. 239) „mid-life libido“ išversta „pusiau gyvu lytiniu potraukiu“ (p. 249), nors akivaizdu, kad kalbama apie „gyvenimo vidurio“ (arba pusamžio vyriškio) potraukį.
Šenkamoji kalba kartais verčiama pažodiškai. Ką reiškia klausimas „Ar tu su kuo nors susitinki?“ (p. 85) Kitoji vietoje gerėliau: „Jie, tarsi, ir nesusitikinėjo“ (p. 111), – bet kažkodėl išskirtas „tarsi“, o apskritai tas „susitikinėjimas“ reiškia tiesiog (vyro ir moters) draugavimą. „Nesusitikinėjome“ galbūt tiktų štai čia: We never went out; bet išversta „Nė karto nėjome“ (p. 227). Čia kalbama apie jaunystės įsimylėjimus, ir nereikia toli „eiti“: anglų–lietuvių kalbų žodyne yra „to go out – būti kartu, draugauti“.
Vienas personažas rašytojui sako: „Manau, patalpinsi mane kokiame nors pigiame angliškame romane“ (p. 110). „Patalpinsi“ čia apskritai nevartotina, o kadangi tai sako amerikietis britui (beje, škotui), tai ir romanas būtų „britiškas“ (originale – British).
O kokie gi tie „Bananų respublikoje sudaryti geri sandoriai“ (p. 145), apie kuriuos Adamas perskaito pirkėjo atsiliepimą „New York Times“? Visų pirma, Banana Republic yra drabužių parduotuvių tinklas. Ir nors visų naudojami anglų–lietuvių kalbų žodynai kai ko stokoja, juose daug ko galima rasti, pvz., pasižiūrėjus ne tik tai, kad deal yra „sandoris“, bet ir toliau: „to get a good deal – nusipirkti prieinama kaina“ (be abejo, Banana Republic parduotuvėje). Žurnalo, pavadinto „Nacionalinė geografija“ (p. 143), nėra (juolab ir vertimas netikslus) – net ir lietuviškai leidžiamas jo variantas vadinamas „National Geographic“.
Absurdiškų kablelių (nesančių originale) yra daug: „O tada, ką darei?“ (p. 202); „Tai, kas tada?“ (p. 241); „Iš visų […] įgūdžių, šito reikės mažiausiai“ (p. 218); „po dieninės pamainos, naktinė“ (p. 220); „Kad mane nubaustų, ar atleistų?“ (p. 250); Pasakyk, ką nors gražesnio“, „Noriu išgirsti, ką nors svarbaus“ (abu 255 – paskutiniame puslapyje). O kur kablelio reikia, nėra: „Prisimenu šaukei […]“ (p. 209); „o pasirodo ji neegzistuoja“ (p. 220); „Tikiuosi neišsiskirsite“ (p. 249) „ji matė, jog jis nusivylęs ir įsižeidė“ (p. 231) (po „nusivylęs“). Visai neįmanomas brūkšnelis: „Motinos-dukters reikalai“ (p. 213);
Biblijos Pradžios knyga (Genesis) čia virto „Būties knyga“ (p. 165). Filmo, kaip ir Grahamo Greene’o romano, The Quiet American lietuviškas pavadinimas yra „Tykusis amerikietis“ (ne „Ramusis amerikietis“ [p. 238]).
Teisingas vieno personažo teiginys (bet su linksnio vartojimo klaida): „Romanai ir pjesės nėra skirti tam, kad parodytų žmonėms kokiais (=kokiems) būti, ar numatytų, ką žmonės turi daryti.“ (p. 193) Ir kablelio po „būti“ nereikia.
Bent aš dar nuo mokyklos laikų atsimenu, kad anglų–lietuvių kalbų žodyne grocery yra „bakalėjos parduotuvė“, bet kas gi dabar Lietuvoje bevartoja tokią frazę, ir apskritai tai yra tiesiog „maisto parduotuvė“
They whispered about bad blood – „Šnibždėjo apie netikusią kilmę“ (p. 226); bet bad blood yra nesantaika – Astrida buvo anksčiau pasakojusi apie nesantaiką su motina.
O štai dar toks dialogas:
– Nenoriu Astridos vadinti alkoholike, nes skamba kaip visko pabaiga.
– Argi tai ne pradžia…
– Žinau, ką sako anoniminis alkoholikas […] (p. 226)
Ir kuris gi „anoniminis alkoholikas“ sako? Originale yra AA, ir aišku, kad tai daugiskaita (organizacijos pavadinimas), o ne koks nors vienas AA.
 
Sunki ir pabaiga – tiek herojui, tiek vertėjai
 
Pabaigoje Adamas Kelasas, likęs be darbo ir be pinigų, planuoja atlikti dar vieną užduotį kaip karo korespondentas, nes jau laukiama JAV ir sąjungininkų įsiveržimo į Saddamo Huseino valdomą Iraką. „So now you’ve got a stake in it happening“, – sako Astrida: esą dabar jis suinteresuotas, kad įvyktų tas karas – o ne „jo eiga“ (p. 234). Po karo jis svajoja pasilikti gyventi Bagdade ir tikisi, kad vietiniai gyventojai jį priims, bet vertime šis lūkestis sumaltas neatpažįstamai: „Ten, kur negrynakraujo vidurinės klasės škoto ateisto veikla būtų nusikalstama, vienišas, tarp jų esantis atvykėlis gali elgtis ekscentriškai“ (p. 235): „Where an entire quarter of middle-class Scottish atheists might cause offence […]“. T.y. jeigu Bagdade tokie kaip jis vakariečiai ateistai apgyvendintų visą kvartalą, vietiniams arabams tai tikriausiai atrodytų kaip akibrokštas, o būdamas vienas jis prisidengtų ekscentriškumo skydu (shield of eccentricity). Kai Astrida, neigiamai vertindama šį sumanymą, pasako: „Tavo planas dvokia“, – skaitytojui jau aišku, kad tai tiesiog vertalas iš anglų kalbos.
O kiek toliau His intentions for Arabic and Iraq nereiškia jo ketinimų „mokytis arabų ir irakiečių kalbų“ (p. 248), nes „irakiečių“ kalbos nėra – tai reiškia minėtą jo ketinimą išmokti arabų kalbą ir apsigyventi Irake, tad čia jis kalbėjo apie savo „ketinimus dėl arabų kalbos ir Irako“.
Daugiausia orientavausi į dalį akivaizdaus vertimo broko, apie stilistinius aspektus nebėra vietos nei prasmės kalbėti. Romano „Ir štai mes leidžiamės“ skaitytojų laukia kietas nusileidimas. Tad pabaigoje prie pabaigos: atrodo, kad anotaciją ant užpakalinio knygos viršelio rašė šio romano nė neskaitęs žmogus, nes esą Kelasas nukeliavo „į Pietų Amerikos pelkes“, nors ten jis nė kojos nekėlė. Nesunku atspėti, kaip čia išėjo: tikriausiai šitaip išversta angliškos anotacijos frazė marshlands of the American South (iš tikrųjų tai Virdžinijos valstija).
 
Trumpesnis recenzijos variantas publikuotas „Literatūroje ir mene“ (2011-10-21)
 
 Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos projektą
„Publikacijų apie vertimo teoriją ir praktiką skatinimas“
remia LR kultūros rėmimo fondas

Nariams

Naujienlaiškis