Titulinis
 
 

 
Spausdinti

Kas suras stiprią moterį?

 
Koks retas radinys sumani žmona,
brangesnė už perlus yra jos vertė!
Savo širdį jai patiki jos vyras,
ir turi tikrą lobį.
Ji gerumu atsilygina, o ne piktumu,
per visas savo gyvenimo dienas.
Ji pasirūpina vilnų bei linų
ir pluša įgudusiomis rankomis.
Ji ima į rankas ratelį,
o jos pirštai stveriasi verpstės.
Ji dosniai duoda vargšui
ir ištiesia ranką elgetai.
Žavumas – apgaulingas,
o grožis – rūkas;
moteris turi būti giriama
už jos pagarbią VIEŠPATIES baimę.
Duokite jai atlygį už jos triūsą, –
teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!
 

Pat 31, 10–13. 19–20. 30–31

Tai mįslingos Masos mįslingo karaliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį auklėjo jo mįslinga motina. Sakoma, kad neturėtų feministės pernelyg piktintis tuo, kokie tie vyrai užauga, nes juos auklėja tos pačios moterys… Ko gero, tiesa… Bet, matyt, iškraipyti žodžius, pakeisti juos taip, kad skleistų kitą prasmę, apskritai žmonėms taip pat būdinga kaip ir Biblijos tekstų vertėjams. Pasižiūrėkime kad ir į dvi eilutes: „Koks retas radinys sumani žmona, brangesnė už perlus yra jos vertė!“ ir „Duokite jai atlygį už jos triūsą, – teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!“ Pirmoje eilutėje ieškoma žmona apibūdinama žodžiu „sumani“… Toliau tekste išvardijami keli to „sumanumo“ požymiai: „Ji pasirūpina vilnų bei linų ir pluša įgudusiomis rankomis. Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės.“ Toliau dar – „dosniai duoda vargšui…“ Ir paskutinėje eilutėje susižavėjimo tokia „sumania“ žmona aidas – „duokite jai atlygį už jos triūsą…“ ir vertėjo pasiūlyta sintaksė pasufleruoja, koks tas atlygis turėtų būti – „teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!“ „Vai vai vai, koks grožis ir gėris!“ – čia, matyt, reiktų sušukti iš susižavėjimo… Štai kur tikra biblinė išmintis! Štai jums, feministės nelaimingos, ko moteris turėtų siekti! Bet, o varge, ką daryti, jei gali tą tekstą pavartyti ir „išslebizuoti“ hebrajiškai? Didelio išmanymo net nereikia, kad pamatytum tuos kelis visą prasmę klastingai iškreipiančius niuansus. Hebrajiško teksto 10 eilutėje sakoma: „Ešet hajyl mi jicma?“ Pažodžiui: „Moterį (žmoną) stiprią kas suras?“ Hebrajiškas žodis hayil reiškia „stiprumas“, „galingumas“, „turtingumas“, „kariauningumas“ (kariaunų turėjimas). Tai visiškai keičia viso toliau einančio teksto prasmę: jame aprašoma ne „sumani“ (turint omenyje „sumanumą“ kaip „savo (bobiškos) vietos žinojimą“), ne „dorybinga“, kaip įsivaizduoja kai kurie vertėjai į rusų ar kitas kalbas, bet būtent stipri moteris, kurios stiprumu stiprinasi ir vyras, kuri gali darbuotis, triūsti ir kartu padėti vargšams. Ir paskutinėje eilutėje, prieš tai paniekinus išvaizdą kaip nieko vertą, daroma išvada: „Tnu-lah mi-pri jadeija(h) vi-halelua(h) baš-šearim maaseja(h)…“ Lietuviškos sintaksės čia nepamatysim. Sakinį į dvi dalis dalina jungtukas ir (ve). Ir pažodžiui būtų verčiama: „Duokite jai iš jos rankų [darbo] vaisių ir tešlovins ją vartuose jos darbai.“ Ką tai reiškia? Ogi tai, kad moteriai už jos konkretų triūsą turi būti atlyginta visiškai konkrečiai, ir šlovinama visuose vartuose ne jos „olialia“ išvaizda, o darbai. Taigi šis tekstas, kurio originalas visiškai feministinis, vertėjų dėka padaromas patriarchaliniu dorybingos (matyt, ir silpnos) moters, atsidavusios šeimai, nereikalaujančios jokio atlygio už triūsą, tokios, kuria jos šeimininkas vyras gali visiškai pasikliauti, pašlovinimu.

Šie Lemuelio motinos žodžiai labai gerai dera su kai kuriais biblinės eilutės – „Pasakė VIEŠPATS Dievas: nėra gera būti žmogui vienam, padarysiu jam pagalbą, atitinkančią jį“ (Pr 2, 18) – aiškinimais. Tiesą sakant, žodžiai „pagalba, atitinkanti jį“ nėra tikslus vertimas, nes neįmanoma lietuviškai vienu žodžiu išreikšti to, kas slypi hebrajiškame posakyje ezer ke-negdo. Žodis ezer reiškia „pagalba“. O ke-negdo nusako kažką, kas yra priešpriešiais, bet yra ke, t. y. „kaip“, „atitinkantis“… Ir kai kurie rabiai tą „priešpriešiais“ aiškina kaip kažką, kas gali būti priešu, gali tapti priešu, nors gali tapti ir draugu. Viskas priklauso nuo santykio tarp atsiduriančiųjų vienas priešais kitą: jei vyras nusipelno draugystės, moteris taps pagalba, jei ne – ji taps priešu. Lemuelio motinos žodžiai „Kas suras stiprią moterį?“ reiškia tą patį – nepriklausoma, stipri, tvirta moteris yra ezer ke-negdo, kad ir kaip kai kuriems vyrams knietėtų moteris versti naminiais gyvūnėliais, kuriems galėtų, kaip pirmykštis „adomas“ Rojaus sode, duoti vardus ir globoti.

-akp-






 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Šv. Ignoto g. 5-264, Vilnius 01120
Tel. 8-698 18116
El. p. literaturosvertejai@gmail.com

APKLAUSA
Balsuokite už vertingiausią 2016 m. verstinę knygą!
  
  Nariams
 
 
 
  Priminti slaptažodį
© Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2017. Visos teisės saugomos.