Titulinis
 
 

 
Spausdinti

Vertingiausios 2010 m. lietuviškai išleistos šiuolaikinės užsienio literatūros knygos:

 
Kader Abdolah. Mečetės namai. Iš olandų k. vertė Birutė Mumėnaitė. (Het huis van de moskee, 2005)

Irano rašytojas Kaderas Abdolah (g. 1954) jaunystėje buvo priverstas pasitraukti iš tėvynės ir prašyti politinio prieglobsčio Nyderlanduose, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Turi savo skiltį populiariame Nyderlandų dienraštyje, išleido kelis publicistikos rinkinius. Romanas „Mečetės namai“ išverstas į daugiau nei penkiolika kalbų.
„Mečetės namai“ - giminės saga: erdviame name Irano provincijos mieste Senedžane amžių amžius gyvena turtinga ir garbinga giminė, tarnaujanti miesto mečetei. Namuose glaudžiasi trijų pusbrolių šeimos: skaitytojas supažindinamas su centrine romano figūra, turtingu kilimų pirkliu, namų ir turgaus vadovu Aga Džanu, imamu Alsaberiu ir akluoju mečetės šaukliu, pagal garbingas pareigas vadinamu Muedzinu. Gyvenimo tvarka čia nusistovėjusi ir ritminga kaip ir mečetės namų taisyklės, akylai saugomos senųjų namų tarnaičių. Tačiau ir per storas namo sienas į šeimos gyvenimą ima skverbtis permainos. Naujų laikų apraiškoms susidūrus su per amžius nusistovėjusiomis mečetės namų tradicijomis, kyla konfliktinių situacijų. Dramatiškos Irano istorijos akivaizdoje ima byrėti šeimos vienybė - po 1979 m. religinės revoliucijos vieni namiškiai pasirenka fundamentalistų pusę, kiti stoja prieš juos.
Taip vienos šeimos istorija atskleidžia harmoningo pasaulio griūtį, kai vertybe imamas laikyti ne žmogus, o fanatiškas tikėjimas ir nuolankumas valdžiai - nesvarbu, pasaulietinei ar religinei.
Ve
rtėja Birutė Mumėnaitė-Avižinienė (g. 1982) studijavo nyderlandų kalbą ir lietuvių filologiją Vilniaus universitete, vėliau studijas tęsė Nyderlanduose, Groningeno universitete. Šiuo metu studijuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantūroje. „Mečetės namai“ yra pirmasis B. Mumėnaitės literatūrinis vertimas į lietuvių kalbą.
______________

Philippe Claudel. Pilkosios sielos. Iš prancūzų k. vertė Alina Kiliesaitė. (Les âmes grises, 2003)

Prancūzų rašytojas Philippe’as Claudelis (g. 1962) – prestižinės Gonkūrų premijos laureatas. Romanas „Pilkosios sielos“ yra žymiausias jo kūrinys, išleistas 32 šalyse, ekranizuotas ir įvertintas Geriausios metų knygos titulu Prancūzijoje.
„Pilkosios sielos“ – senyvo vyriškio, Pirmojo pasaulinio karo merais dirbusio policininku, atsiminimai, dienoraštis ir išpažintis mylimai žmonai. Knygoje pasakojama istorija konstruojama tarsi dėlionė, kuri palaipsniui atveria pribloškiantį, praeities paslapčių kupiną vaizdą. Karo fone miestelio ir jo gyventojų dramas stebintį jauną pasakotoją sukrečia tragiški moterų likimai - dešimtmetės Gražuolės Gėlelės, jaunos mokytojos Lilijos Veraren ir besilaukiančios žmonos Klemensės mirtys. Policininko žvilgsniu skleidžiama subtili, moralizavimo vengianti socialinė kritika, vertinami dramos veikėjai: impozantiškos asmenybės. – teisėjas, ciniškai besidžiaugiantis, jog įvykus žmogžudystei atsirado darbo; gydytojas, mirusios mergaitės kūną apžiūrintis kaip eilinį daiktą; prokuroras, po paskelbto mirties nuosprendžio einantis į restoraną skan
iai papietauti. Tai aštriu žvilgsniu egzistencines dilemas ir žmogaus sielos gelmę fiksuojanti knyga. Parašytas elegantiška ir taupia kalba, Ph. Claudelio romanas supina kelis žanrus: detektyvinį, istorinį, psichologinį.
Vertėja Alina Kiliesaitė (g. 1977 m.) Vilniaus universitete baigė prancūzų filologijos studijas, vėliau studijavo vertimą. Šiuo metu gyvena Briuselyje ir dirba vertėja žodžiu. Iš prancūzų kalbos yra išvertusi J.P. S
artro, M. Duras, F. Vargas kūrinių.
Ištraukos >>
Dalia Zabielaitė "Per istoriją į žmogaus sielą" >>

______________

Herta Müller. Amo sūpuoklės. Iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius. (Atemschaukel, 2009)

 

Iš Rumunijos kilusi, Vokietijoje gyvenanti rašytoja Herta Müller (g. 1953) – aktyvi visuomenės veikėja, Anglijos, Amerikos, Vokietijos, Šveicarijos universitetų profesorė, patyrusi persekiojimą už pasipriešinimą Nicolae Ceausescu režimui. 2009 m., kuriais pasirodė ir „Amo sūpuoklės“, H. Müller buvo apdovanota Nobelio literatūros premija.

„Amo sūpuoklės“ - pasakojimas apie jauno Rumunijos vokiečio Leopoldo Aubergo penkerių metų darbą sovietų lageryje. Jo paveikslu įamžinama daugybės deportuotų Rumunijos vokiečių patirtis. Septyniolikmetis Leopoldas Aubergas iš Hermanštato miestelio Rumunijoje 1945 m. sausį, tebevykstant karui, išvežamas į Novogorlovkos lagerį Ukrainoje. Romane daug dėmesio skiriama lagerio pasaulio detalėms – darbams, buičiai, žmonėms. Leopoldas ne tik reflektuoja savo asmenines patirtis šioje nesvetingoje, beveik siurrealistinėje aplinkoje, bet ir stebi bei jautriai reaguoja į kitų suluošintus gyvenimus. Veikėjų likimai paveikūs ne tik Leopoldui, bet ir romano skaitytojui - advokatas Paulis Gastas vagia sriubą savo žmonai, iki ji miršta; Irma Pfeifer su cemento maišu ant pilvo įkrinta į skiedinio duobę ir nuskęsta; Trudė Pelikan pirmąją žiemą lageryje nušąla pirštus, paskui juos sutraiško kalkių vežimas ir reikia amputuoti, nes po tvarsčiais atsiranda kirmėlių. Tikrovė yra taip sunkiai pakeliama, kad apie ją kalbėdamas Leopoldas kartais renkasi eufemizmus – lageris vadinamas viešbučiu be registratūros; o lagerio realija, kai aptikęs numirėlį, skubiai jį nurengi ir pasiimti jo apdarus bei sutaupytą duoną, – „apsitvarkymu“. H. Müller romanas išsiskiria iš kitų tekstų apie lagerio patirtis tuo, jog kančia čia estetizuojama, apie ją pasakojama pagarbiai, rimtai, jautriai, be šaltos ironijos.
Vertėjas Antanas Gailius (g. 1951) išvertė Th. Manno, F. Kafkos, R.M. Rilke’s ir daugelio kitų rašytojų kūrinių iš vokiečių ir olandų kalbų. Apdovanotas Lietuvių PEN centro premija „Metų vertėjo kr
ėslas“, LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 

Ištraukos >>

Dalia Zabielaitė "XX amžiaus tamsumos" >>

Antanas Gailius "Poetiškas Hertos Müller siaubo iššūkis" >>

________________

Ugo Riccarelli. Tobulas skausmas. Iš italų kalbos vertė Pranas Bieliauskas. (Il dolore perfetto, 2004)

Italų rašytojas Ugo Riccarelli (g. 1954) pirmąją knygą parašė sulaukęs keturiasdešimties. Šiuo metu dirba ir gyvena Romoje.

Romane „Tobulas skausmas“ autorius naujai interpretuoja istorinio romano žanrą, jam suteikdamas Lotynų Amerikos magiškojo realizmo bruožų. Už šią knygą U. Riccarelli gavo dvi premijas: „Premio Strega“ (2004) ir „Premio Campiello Europa“ (2007).
Romano laikas - ištisa Italijos istorinė epocha nuo XIX a. socialinių politinių kovų iki Antrojo pasaulinio karo bei pokario. Romane skaitytojui atsiskleidžia kelių žmonių kartų Kolės miestelyje kasdienis gyvenimas (santuokos, gimimai, mirtys, praturtėjimai ir nuosmukiai, emigracija į Vakarus, iškeliavimai į Rytus). Tai ne tik istorinis socialinis romanas, bet ir šeimos saga. Paraleliai aprašomos dviejų šeimų - socialisto revoliucionieriaus Mokytojo ir kiaulių pirklio Odisėjo - gyvenimo linijos. Buitinės, politinės, istorinės detalės sudėlioja ryškų patriarchalinės Italijos visuomenės vaizdą, jos pasaulėžiūrą, moralines nuostatas. Šiame sodriame kontekste ryškūs išlieka ir asmeniniai likimai: devyniolikmetė Roza išteka už dvidešimt metų vyresnio Odisėjo, o vėliau nuo nepakeliamos vienatvės pabėga su netikėtai pasirodžiu
siu žaislų gydytoju; iš tolimų Italijos pietų, Saprio, į mažą Toskanos miestelį atvykęs rimtas, išvaizdus anarchistinių pažiūrų jaunuolis susieja savo likimą su našle Bartoli. Šie ir kiti įvykiai laikui bėgant keičia ne tik konkrečių žmonių likimus, bet ir visą miestelio veidą – jo spalvas, madas, papročius, o kartu – ir mąstyseną. Juk „gyvenimas – tai visuma akimirkų, kurių mes niekada ir nė karto neįstengiame suvaldyti“.

Vertėjas Pranas Bieliauskas (g. 1941) studijavo prancūzų filologiją VPU, vėliau - anglų filologiją VU, dirbo „Vagos“ leidyklos verstinės literatūros redaktoriumi. Iš prancūzų, ispanų, italų kalbų išvertė M. Prousto, A. de Saint-Exupery, J.-P. Sartre‘o, G.G. Marquezo ir daugelio kitų autorių kūrinių. 2005 m. apdovanotas Šv. Jeronimo premija.
Ištraukos >>

Dalia Zabielaitė "Itališkos tikrovės magija" >>

Pranas Bieliauskas "Tobulas magiško skausmo realizmas" >>

______________

Elif Shafak. Stambulo pavainikė. Iš anglų k. vertė Eglė Bielskytė. (The Bastard of Istanbul, 2006)

Elif Shafak (g. 1971 m. Prancūzijoje) – viena garsiausių jaunesniosios kartos turkų rašytojų, dvylikos knygų autorė. Ji rašo angliškai ir turkiškai, kūriniai yra išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų. „Stambulo pavainikė“ (2006) – dešimtoji autorės knyga.
„Stambulo pavainikės“ istorija atskleidžia dviejų šeimų gyvenimą: stambuliečių turkų Kazandžių ir JAV gyvenančių armėnų Čakmakčianų. Viena pagrindinių veikėjų devyniolikmetė Armanuš Čakmakčian – amerikietės ir armėno dukra, jos motina po skyrybų ištekėjo už turko Mustafa Kazandžio. Išgyvendama tapatybės krizę, Armanuš nusprendžia slapta keliauti į Stambulą ieškoti savo šaknų. Čia ją priglaudžia patėvio Kazandžio šeima – jo močiutė, mama, trys seserys ir dukterėčia Asja. Keturių kartų Kazandžių moterys – be galo ekscentriškos, spalvingos asmenybės. Savo tapatybės ieškanti intelektualė Armanuš susidraugauja su bendraamže Asja, nihiliste, maištininke pavainike, nežinančia ir nenorinčia nieko žinoti apie savo ir savo tautos praeitį. Joms kartu klaidžiojant po Stambulą viena po kitos veriasi armėnų ir turkų šeimų paslaptys.
Vos pasirodžius „Stambulo pavainikei“, E. Shafak turkų nacionalistų buvo apkaltinta „turkiškumo žeminimu“, jai grėsė kalėjimas, ir tik bylai sulaukus tarptautinio dėmesio kaltinimai buvo panaikinti. Romane keliama istorinės atminties ir užmaršties tema, pasa
kojama apie turkų ir armėnų santykius, genocidą ir deportaciją. Spalvomis žaižaruojantis šiuolaikinės Turkijos portretas pinamas su mistika ir magija. „Stambulo pavainikė“- romanas apie istorinę atmintį, apie skriaudą, kaltę ir susikalbėjimą. Apie tai, kas labai aktualu ne tik armėnams ir turkams, bet ir lietuviams šiandien.
Vertėja Eglė Bielskytė (g. 1964) Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau mokyklose dėstė lotynų bei lietuvių kalbas, dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriuje, vertė filmus televizijoje. Šiuo metu dirba lietuvių literatūros projektų vadove, verčia prozą iš anglų kalbos.  
Ištraukos >>
Dalia Zabielaitė "Tapatybės labirintuos" >>
Eglė Bielskytė "Įstabiai gyvas Stambulo paveikslas" >>
_______________

Graham Swift. Vandenų žemė. Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. (Waterland, 1983)

Grahamas Swiftas (g. 1949) - septynių romanų autorius, apdovanotas ne viena literatūros premija, tarp jų - prestižine „Booker Prize“. Jo romaną „Vandenų žemė“ kritikai vertina kaip vieną geriausių XX a. britų romanų, jis įtrauktas į Didžiosios Britanijos mokyklų literatūros istorijos programą, pagal knygą 1992 m. sukurtas filmas tuo pačiu pavadinimu. Tai penkiasdešimtmečio istorijos mokytojo Tomo Kriko gyvenimo istorija. Apkaltintas, kad jo dėstoma istorija neturi praktinio ryšio su realiu šiandieniniu pasauliu, atsigręžia į kitą žodžio „history“ reikšmę – pasakojimą. Taip įžodinamos beveik detektyvinės asmeninio gyvenimo istorijos. Du paaugliai, Tomas ir Merė, abu anksti netekę motinų, užmezga romaną, kuris netikėta vaga pakreipia ne tik jų pačių, bet ir aplinkinių žmonių gyvenimus – romane dinamiškai pasakojama apie melą, pyktį, mirtį, racionalias ir iracionalias veikėjų patirtis. Jaunystės trauma jau subrendusiai ir Tomo žmona tapusiai moteriai atsiliepia depresija ir stumia į nusikaltimą – kūdikio pagrobimą iš parduotuvėje palikto vežimėlio.  Šalia Tomo šeimos dabarties aprašymų romane atskleidžiamos ir jo senelio ir prosenelio gyvenimo istorijos bei sudėtinga rytų Anglijos Fenlando krašto istorija. Istorija romane – stipriausia žmogaus tapatybę formuojanti jėga.
Vertėjas Laimantas Jonušys (g. 1957) į lietuvių kalbą yra išvertęs V. Nabokovo, T. Capotes, J. Updike'o ir kitų autorių kūrinių. Apdovanotas premija  „Metų vertėjo krėslas“, taip pat Šv. Jeronimo premija. Taip pat žinomas kaLip literatūros kritikas, publicistas.
Ištraukos >>
Dalia Zabielaitė "Apie istorijos ir gyvenimo "kodėl?"" >>
Sigrida Rupšytė "Seniai seniai gyveno..." >>
_____________

Taip pat rekomenduojame:

2010 m. lietuviškai pirmąkart išleista klasika:
 
 
Elias Canetti. Išgelbėtas liežuvis: vienos vaikystės istorija. Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė.
 
Dante Alighieri. Dieviškoji komedija. Skaistykla. Iš italų k. vertė Sigitas Geda.

Fiodoras Dostojevskis. Apysakos. Sudarė, iš rusų k. vertė ir paaiškinimus parengė Ramutė Rybelienė. T. 1: apysakos "Antrininkas", "Užrašai iš pogrindžio" ir apybraiža "Žiemos pastabos apie vasaros įspūdžius".

Aleksandrs Grīns. Tobagas. Iš latvių k. vertė Renata Zajančkauskaitė.

Imre Kertész. Be likimo. Iš vengrų k. vertė Algirdas Jakulis.

Alfonsas Nyka-Niliūnas (vertė ir sudarė). Poezija iš svetur.

George Orwell. Katalonijai pagerbti: atsiminimai. Iš anglų k. vertė Arvydas Sabonis.

Fernando Pessoa. Poezijos rinktinė. Iš portugalų k. vertė Nijolė Simona Pukinskaitė.

Evelyn Waugh. Sugrįžimas į Braidshedą. Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė.

Stefan Zweig. Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis: biografinė esė. Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė.
 

Kitos įdomios knygos: 

Andrea Busfield. Gimę šešėliuose. Iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė.

Jacek Dehnel. Lialė.  Iš lenkų k. vertė Birutė Jonuškaitė.

Andreï Makine. Moteris, kuri laukė. Iš prancūzų k. vertė Lolija Spurgienė.

Harry Mulisch. Zygfridas. Iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė.

Sofi Oksanen. Valymas. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė.

Arto Paasilinna. Kaukiantis malūnininkas. Iš suomių k. vertė Lina Michelkevičė.

Orhan Pamuk. Nekaltybės muziejus. Iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė.

Milorad Pavić. Chazarų žodynas. Romanas-leksikonas 100 000 žodžių: vyriškas egzempliorius. Iš serbų k. vertė Laima Masytė.

Philip Roth. Apmaudas. Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė.

2011-02-18


Skaityti komentarus (1) | Rašyti komentarą



 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Šv. Ignoto g. 5-264, Vilnius 01120
Tel. 8-698 18116
El. p. literaturosvertejai@gmail.com

APKLAUSA
Balsuokite už vertingiausią 2016 m. verstinę knygą!
  
  Nariams
 
 
 
  Priminti slaptažodį
© Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2017. Visos teisės saugomos.