TEKSTAS ORIGINALO KALBA
Margherita Guidacci
Stella cadente (1992)
Alcuni desideri si adempiranno
altri saranno respinti. Ma io
sarò passata splendendo
per un attimo. Anche se nessuno
mi avesse guardata
risulterebbe ugualmente giustificato -
per quel lucente attimo - il mio esistere.
Tutti i vostri strumenti hanno nomi bizzarri
e difficili, ma io vedo chiaro
e so che in fondo sono solamente
metri e gessetti con cui misurate
e segnate - segnate e misurate
senza stancarvi.
Sfilate spilli di tra le labbra, come un sarto:
me li appuntate sull’anima
e dite: "Qui faremo un bell’orlo.
Dopo starai tanto meglio."
Io non voglio che mi tagliate un pezzo d’anima !
Se ne ho troppa per entrare nel vostro mondo,
ebbene, non voglio entrarci.
Sono una poetessa:
una farfalla, un essere
delicato, con le ali.
Se le strappate, mi torcerò sulla terra,
ma non per questo potrò diventare
una lieta e disciplinata formica"
Poiché non mi veniva nessuna parola
(la parola era "addio", ma non riuscivo a dirla)
ti ho dato il mio silenzio
ed ho ascoltato il tuo,
e non è stato un vuoto, ma condivisa pienezza
e ancora gioia, mentre accettavamo,
come la terra, un nostro tempo di neve,
bianco grembo d’attesa delle future estati.
KONKURSO DALYVIŲ VERTIMAI
IT KB 5
Margherita Guidacci
Krentanti žvaigždė (1992)
Kai kurie troškimai išsipildys,
kiti liks atmesti. Tačiau aš
praeisiu spinduliuodama
vieną akimirksnį. Net jei niekas
nepažvelgtų į mane,
vis tiek būtų įprasminta –
tą šviesų mirksnį – mano būtis.
Nenoriu (1970)
Visi jūsų instrumentai turi savotiškus
ir sunkius vardus, bet aš aiškiai matau
ir žinau, kad iš tiesų tai tik
metrai ir kreidelės, su kuriais matuojate
ir žymite – žymite ir matuojate
nepavargdami.
Ištraukiate tarp lūpų suspaustus smeigtukus kaip koks siuvėjas,
smeigiate man juos į sielą
ir sakote: „čia padarysime gražų apsiuvą.
Paskui jausiesi daug geriau."
Aš nenoriu, kad išpjautumėte man dalį sielos!
Jei jos turiu per daug, kad įžengčiau į jūsų pasaulį,
tebūnie, nenoriu ten eiti.
Esu poetė:
drugelis, švelni
būtybė su sparnais.
Jei juos nukirsite, raitysiuosi ant žemės,
bet dėl to netapsiu
laiminga ir drausminga skruzdėlė.
Nė žodžio (1983)
Kadangi neprisiminiau nė vieno žodžio
(žodis buvo „sudie“, bet nesugebėjau jo ištarti),
atidaviau tau savo tylą
ir išklausiau tavąją,
ir tai nebuvo tuštuma, bet mudviejų pilnatvė
ir net džiaugsmas, kai mes tarsi žemė
pasitikome mūsų žiemą –
baltas įsčias, laukiančias būsimų vasarų.
***
IT KB 9
Margarita Guidači (Margherita Guidacci)
Krentanti žvaigždė (1992)
Vieni troškimai išsipildys,
kiti – ne. Bet aš
sušvisiu
bent akimirksniui. Net jei niekas
nepažvelgs į mane,
vis tiek būsiu išteisinta –
vien dėl to švytinčio mirksnio – mano būties.
Visų jūsų instrumentų pavadinimai keisti
ir sudėtingi, bet man aišku,
nes žinau, kad galiausiai tai tik
metrai ir kreidelės, kuriomis matuojate
ir žymite – žymite ir matuojate
nepavargdami.
Ištraukiate smeigtukus iš tarp lūpų kaip siuvėjas,
susmaigstote jais mano sielą
ir sakote: „Štai čia gražiai atlenksime.
Vėliau jausies daug geriau“.
Nenoriu, kad nurėžtumėte man sielos gabalą!
Jei jos per daug, kad pakliūčiau jūsų pasaulin,
tuomet netrokštu ten atsidurti.
Esu poetė:
drugys, jautri
sparnuota būtybė.
Jei nutrauksite sparnus, suksiuosi ant žemės,
bet dėl to nepatapsiu
džiaugsminga ir drausminga skruzde.
Kadangi jokio žodžio nepasakiau
(o žodis buvo „sudie“, bet nepajėgiau jo ištarti),
įteikiau tau savo tylą
ir klausiausi tavosios –
tai ne tuštuma, o pasidalinta pilnatvė
ir džiaugsmas, pasitinkant
kaip žemei žiemos metą –
baltas būsimų vasarų laukimo įsčias.
